Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kandidatų į EP debatai Trakuose: 10 vyrų, viena moteris ir vis į savivaldos lygmenį nuklystančios mintys

Trakuose gegužės 14 d. įvykę iniciatyvos „Žinau, ką renku“ organizuoti kandidatų į Europos Parlamentą debatai tapo puikia iliustracija Vyriausios rinkimų komisijos teiginiui apie tai, kaip atrodo vidutinis kandidatas – pusamžis vyras. Vėsioje, pustuštėje Trakų kultūros ir meno centro salės scenoje sėdėjo 10 vyrų ir tik viena moteris. Bendras jų amžiaus vidurkis išties apie 50 metų.
Kandidatų į Europos Parlamentą debatai Trakuose
Kandidatų į Europos Parlamentą debatai Trakuose / Gintaro Gimžausko nuotr.

Šie debatai taip pat puikiai iliustravo ir politologų bei politikų nuogąstavimus, kad EP rinkimai sulaukia per mažai visuomenės dėmesio. Kelios dešimtys debatus stebėti atėjusių įvairaus amžiaus žmonių atrodė kiek nejaukiai. Tiesa, po renginio „Žinau, ką renku“ komanda patikslino, kad renginį tiesiogiai „Facebook“ socialiniame tinkle stebėjo dar apie 100 žmonių. Na, o „YouTube“ platformoje per parą peržiūrėjo jau daugiau nei 2 600 žmonių.

Atmosferos nepagerino ir renginyje dalyvavę vietiniai protestuotojai, kurie, regis, supainiojo Europos Parlamento rinkimus su savivaldos rinkimais, nes kėlė klausimą apie Trakų savivaldybėje jiems kilusią problemą. Apie tai nuolat vis kalbėjo vienas iš kandidatų, Jaroslavas Narkevičius, kartais net visai neatsakydamas į debatus moderavusios žurnalistės Indrės Makaraitytės klausimus.

Gintaro Gimžausko nuotr./Debatų dalyvius Trakuose pasitiko protestuotojai
Gintaro Gimžausko nuotr./Debatų dalyvius Trakuose pasitiko protestuotojai

Galiausiai jo ir salėje susirinkusių kelių protestuotojų savotišką performansą užkardė debatų moderatorė. Atėjus laikui klausimams iš publikos ir šiems pabandžius vėl grįžti prie savivaldos klausimų, I.Makaraitytė paprašė gerbti EP rinkimams skirtus debatus ir perleido teisę užduoti klausimą kitam renginio stebėtojui.

Skirtingi požiūriai ir užlūžęs balsas

Debatų pradžioje moderatorė paprašė kandidatų prisistatyti ir nurodyti, kodėl jie tiktų darbui EP. Jau ši užduotis parodė, ko galima tikėtis iš debatų.

Pirmasis pasisakė Giedrius Surplys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo kandidatas į EP. Jis iškart atkreipė dėmesį į tai, kad salėje susirinko nedaug debatų stebėtojų bei pabrėžė, kad tai yra vienas iš pagrindinių iššūkių europarlamentarams – kaip sudominti žmones Europos Sąjungos reikalais. Be to, kandidatas akcentavo, kad jo siekis, einant į šiuos rinkimus, parodyti, ką gali ir ko negali EP ir kas yra tik pigus populizmas, kuriuo, G.Surplio teigimu, naudojasi ne vienas politikas.

Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Ieva Budraitė akcentavo, kad jų sąrašas yra vienintelis EP rinkimuose, kuriame vien moterys. Kandidatė pabrėžė, kad jos atstovaujama partija prioritetinėmis temomis laiko klausimus, susijusius su klimato krize. Be to, I.Budraitė, dabartinė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė, akcentavo, kad jos tikslas EP būtų užtikrinti ES užsibrėžtą Žaliojo kurso vykdymą. Ji taip pat atkreipė dėmesį į radikalių pažiūrų politikų skleidžiamą populizmą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašo kandidatas į EP Marius Vaščega pabrėžė sukauptą patirtį 20 metų dirbant įvairiose Europos Sąjungos institucijose. Pastaruoju metu jis ėjo ir tebeina Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pareigas. Tiesa, pastarasis faktas buvo sukėlęs prieštaringų vertinimų, nes įprastai tokias pareigas užimantys asmenys, pasak kai kurių politikų ir politologų, nekandidatuoja į politinius postus arba tai daro jau nebedirbdami europinėje institucijoje. Prisistatydamas M.Vaščega taip pat akcentavo jų sąrašo lozungą – siekį užtikrinti, kad ES veiktų kasdien ir kiekvienam.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas J.Narkevičius prisistatydamas daugiausiai dėmesio skyrė kalbėjimui apie, jo teigimu, žmogaus teisių pažeidimus Trakų rajone.

Savo eilės prisistatyti sulaukęs Zenonas Buivydas, Krikščionių sąjungos sąrašo kandidatas, iškart pabrėžė, kad jo atstovaujamos politinės jėgos pagrindinis tikslas apibrėžiamas teiginiu – „Lietuva pirmiausia“. Be to, buvo paminėtas ir noras sustiprinti krikščioniškas vertybes. Visgi po šių žodžių stojo tyla, po kurios kandidatas ištarė „žinokit, negaliu“. Visgi po trumpos pertraukos, padrąsintas moderatorės kalbėti, „kas ant širdies“, Z.Buivydas tęsė prisistatymą, pasakydamas, kad jis yra iš transporto verslo ir norėtų, jog EP būtų peržiūrėtas vadinamasis Mobilumo paketas, kuris, jo teigimu, varžo verslą.

Seimo narys Mindaugas Puidokas atstovauja Taikos koalicijos sąrašui. Jo teigimu, jis patekti į EP siekia, nes mano, kad Lietuvos balsas nėra pakankamai girdimas ES. Politikas mano, kad tai galėtų pakeisti.

Po M.Puidoko žodį apie save ir savo darbą EP tarė ir Liudas Mažylis, kuris yra dabartinis europarlamentaras, priklausantis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai Lietuvoje, o EP dirbantis didžiausioje parlamente frakcijoje ELP (Europos liaudies partija). Politiko teigimu, pagrindinis jo motyvas dalyvaujant rinkimuose – tęsti darbus, kuriuos jis vykdė dirbdamas EP Aplinkos ir sveikatos komitete.

Gintautas Paluckas, Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašo atstovas, tvirtino, kad Europa išgyvena energetinę ir ekonominę transformaciją, o jo bei partijos bendražygių tikslas – apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes nuo vykstančių pokyčių neigiamų aspektų. Jis taip pat akcentavo, kad jo siekis – priversti dideles bendroves mokėti mokesčius ten, kur jos veikia, ir užkardyti pinigų srautus iš ES valstybių į mažo apmokestinimo šalis.

Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas prisistatydamas pabrėžė, kad jis yra įsitikinęs, kad dirbdamas Neringos savivaldybėje ir pastarąją kadenciją praleidęs Seime sukaupė užtektinai patirties darbui EP. Politikas taip pat akcentavo, pirmasis iš pasisakiusiųjų, kad šiuo metu itin svarbi yra saugumo tema. Taip pat užsiminė ir apie ekonominio konkurencingumo stiprinimą, kuris darosi vis aktualesnis stebint Kinijos ir JAV veiksmus bei pasiekimus. Anot jo, artimiausius 5 metus taip pat bus svarbus ir Žaliasis kursas.

Gavęs žodį, Nacionalinio susivienijimo sąrašo kandidatas Julius Neviera akcentavo, kad jie ateina ginti Lietuvos ir jos suvereniteto. Anot jo, mūsų šalis kasdien gauna vis daugiau signalų iš ES, kaip valdyti šalį. Visgi jis patikslino, kad ES gyventi norima, tačiau bendrijoje Lietuva turėtų, anot jo, „turėti lygias teises“. Be to, kandidatas pabrėžė ir siekį „apsaugoti šalį nuo atvykėlių, nes gali kilti iššūkis prarasti tapatybę“.

Paskutinysis prisistatė Laisvės partijos sąrašo atstovas Remigijus Šimašius, kuris į debatus atvyko per plauką nepavėlavęs. Įžanginiame pasisakyme politikas tvirtino, kad eina į EP rinkimus, nes nori išsaugoti ir puoselėti ES tokią, kokia ji yra dabar. Be to, kandidatas pabrėžė siekį didinti ES konkurencingumą, kad sėkmingiems startuoliams nereikėtų keltis į JAV dėl palankesnio reguliavimo.

Transportas, sankcijos ir… Vilniaus stadionas

Pagrindinė iš anksto numatyta debatų tema buvo transportas ir skaitmenizacija. Tiesa, apie pastarąją per visus debatus taip ir nebuvo nieko pasakyta. Tikėtina, pritrūko laiko, nes gausiam debatų dalyvių būriui atsakyti į tris moderatorės I.Makaraitytės klausimus ir kelias užklausas iš publikos prireikė net dviejų valandų.

Pirmasis moderatorės klausimas dalyviams buvo apie europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą. Antrasis apie automobilių taršos mažinimą, o trečiasis palietė sankcijų Rusijai vykdymo užtikrinimo ir nacionalinių interesų derinimo aspektus.

Atsakydami į klausimus debatų dalyviai ne visuomet norėjo ar galėjo išlaikyti minties liniją, susijusią su EP veikla. Neretai buvo nusileidžiama į nacionalinį ar net savivaldos lygmenį. Vienu metu kalba net pasisuko apie vis stringančias Vilniuje nacionalinio stadiono statybas bei kaltųjų dėl to paiešką. Dalyviai taip pat nemažai kalbėjo apie Žaliojo kurso reikšmę ir poreikį, Kinijos įtaką, konkurenciją bei ES saugumo aspektus.

Prasidėjus klausimams iš auditorijos, debatų dalyviai taip pat ne visada sugebėdavo atsakyti. Pavyzdžiui, jaunam debatų stebėtojui paprašius J.Narkevičiaus įrodyti, kad jis tikrai moka prancūziškai, kaip yra nurodęs Vyriausios rinkimų komisijos anketoje, šis taip ir neištarė nė vieno prancūziško žodžio. Tik paaiškino, kad anksčiau jam ir be užsienio kalbos puikiai sekėsi dirbti.

Klausimų iš auditorijos sesijoje taip pat buvo kalbama apie ES federalizaciją, kuri salėje buvusiam asmeniui pasirodė besanti reali grėsmė. Taip pat buvo aptarta ir keturių dienų darbo savaitės idėja.

Visą debatų eigą ir politikų pasisakymus galima pamatyti „Žinau, ką renku“ komandos darytame vaizdo įraše: https://www.youtube.com/watch?v=LsSm9Qfeeos

Debatus savo ar artimiausiame mieste galima rasti interneto svetainėje www.zinaukarenku.lt arba https://www.facebook.com/zinaukarenku/events.

„Žinau, ką renku“ skelbia, kad Vilniuje, Lukiškių kalėjime gegužės 28 d. 18.00 val. įvyks ir partijų lyderių EP rinkimų debatai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento
Reklama
Ekspertai įvertino: ko reikia, kad Lietuvos verslai klestėtų?
Reklama
Sporto veiklų įvairove ir dalyvių gausa Telšiuose pažymėta Sporto diena
Reklama
Kaip išvengti peršalimo komplikacijos – sinusito