2006 metais kompiuterinius žaidimus kurianti amerikiečių bendrovė „Sega“ išleido visame pasaulyje populiarų strateginį žaidimą „Medieval II Total War“.
Žaidėjai gali tapti viduramžių valstybės valdovais ir užkariauti likusį pasaulį. Galima pasirinkti ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Kūrėjai tiksliai atkartojo to meto lietuvių valstybės teritoriją, ekonominę santvarką, miestus, karius, ginkluotę, valdovų giminių medžius.
2009 metai ta pati „Sega“ išleido dar vieną labai populiarų strateginį kompiuterinį žaidimą „Empire Total War“, kuriame galima tapti Abiejų Tautų Respublikos valdovu ir su lietuvių bei lenkų kariais užkariauti visą Europą.
Galima sakyti, kad po to Lietuvos vardas ar lietuviškosios istorijos nepateko į jokius pasaulinės popkultūros produktus.
„Tam tikra prasme tai yra ir nacionalinio saugumo klausimas, – sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikas Karolis Zikaras. – Škotija neturi valstybės, tačiau apie jų kultūrą ir istoriją mes puikiai žinome iš Holivudo filmo „Narsioji širdis“. Lietuva turi savo valstybę, yra tarptautinių organizacijų narė, tačiau mūsų istorijos ir kultūros niekas nežino.“
Kariškiai tiki, kad tai gali pakeisti jų nauja idėja.
Idėja – sukurti valstybės „gyvenimo aprašymą“
Kariuomenės analitikų ir įvairių Lietuvos universitetų istorikų projektas kol kas yra vadinamas „Lietuvos CV“.
Tai – savotiškas valstybės komunikacijos planas, kuriuo pristatoma šalies istorija ir judėjimo kryptis. Projekte bus išskirti svarbiausi praeities įvykiai ir dabartiniai siekiai įvairiose srityse.
„Kaip ir bet kurio žmogaus gyvenimo aprašymas, tai – svarbiausių įvykių ir asmenybę atspindinčių bruožų sąvadas. Iš jo negalima išmesti svarbių faktų, net jei jie pačiam žmogui nepatinka, ir negalima prirašyti nebūtų dalykų. Šiame produkte bus dalykai, dėl kurių sutaria daugelis Lietuvos istorikų“, – sakė K.Zikaras.
„Lietuvos CV“, tai – savotiškas valstybės komunikacijos planas, kuriuo pristatoma šalies istorija ir judėjimo kryptis.
Projekte bus išskirti svarbiausi praeities įvykiai ir dabartiniai siekiai įvairiose srityse: diplomatijoje, ekonomikoje, versle, moksle, švietime, karyboje, kultūroje.
Kariškiai tikisi, kad idėjomis prisidės ir kitų valstybės institucijų specialistai. Jie galėtų užpildyti su kuruojamomis sritimis susijusias „Lietuvos CV“ grafas.
Pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijos atstovai galėtų išryškinti šalies diplomatijos tikslus, uždavinius, kokiomis priemonėmis apie tai bus komunikuojama visuomenei ir kitoms valstybėms. Lietuvos banko ir kitų finansinių institucijų analitikai galėtų prisidėti prie idėjos apibrėždami šalies ekonomikos ypatybes ir siekius šioje srityje.
„Daug žmonių ar institucijų jau dabar juda panašia kryptimi, tačiau kol kas nėra vieno bendro valstybės komunikacijos plano, kuris susistemintų šias atskirų institucijų ar specialistų idėjas“, – sakė karo istorikas K.Zikaras.
Na, pavyzdžiui, mes iki šiol neturime restorano, kuriame būtų tikra lietuvių aristokratijos virtuvė. Iki šiol visi bandymai baigdavosi cepelinais, – kalbėjo K.Zikaras.
Lietuvos kariuomenės analitikai mano, kad prie „Lietuvos CV“ pildymo ir įgyvendinimo turėtų prisidėti ir visuomenė – nuo verslininkų iki tokių organizacijų kaip Lietuvos šaulių sąjunga.
„Na, pavyzdžiui, mes iki šiol neturime restorano, kuriame būtų tikra lietuvių aristokratijos virtuvė. Iki šiol visi bandymai baigdavosi cepelinais“, – kalbėjo K.Zikaras.
Kariuomenės analitikas sakė, kad į „Lietuvos CV“ įtraukus tokio restorano atsiradimą kaip vieną iš gairių, verslininkai galėtų tikėtis valstybės institucijų pagalbos. Tarkime, ieškant autentiškų lietuvių aristokratijos virtuvės receptų arba interjero detalių.
Padėtų kovoje su priešiška propaganda
Svarbi projekto dalis – Lietuvos istorijos įvykių ir reiškinių planas. Jį kariškiai rengia kartus su Vilniaus, Kauno Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų istorikais.
„Tai jokiu būdu nereiškia, kad kas nors nurodys, kaip nuo šiol reikia rašyti apie Lietuvos istoriją. Ginčai vyko ir vyks. Bet yra tokių dalykų, tokių įvykių ir reiškinių, dėl kurių nesiginčija net skirtingų stovyklų istorikai. Tai štai tokie dalykai ir bus įtraukti į planą“, – kalbėjo K.Zikaras.
Kiekvieną įrašytą tezę kariškiai turi suderinti su visais projekte dalyvaujančiais mokslininkais, todėl planas vis dar nėra baigtas.
Jau dabar aišku, kad „Lietuvos CV“ bus ne tik tokių akivaizdžių dalykų, kaip Lietuvos vardo paminėjimo data arba pergalė Žalgirio mūšyje, bet ir sudėtingesnių dalykų.
Jau dabar aišku, kad „Lietuvos CV“ bus ne tik tokių akivaizdžių dalykų, kaip Lietuvos vardo paminėjimo data arba pergalė Žalgirio mūšyje, bet ir sudėtingesnių dalykų.
Pavyzdžiui, projekte dalyvaujantys istorikai sutaria, kad kai kurie Lietuvos piliečiai 1940-1944 metais kolaboravo su naciais ir prisidėjo prie Holokausto. Kai kurie vėliau tapo partizanais ir kovojo su sovietiniais okupantais.
Tačiau sutariama ir dėl to, kad 1944-1953 metų partizaninis karas prieš sovietus siekė Lietuvos valstybės atkūrimo. Šio reiškinio tiesiogiai negalima sieti su Holokaustu ar kriminaline veikla, kaip tai atkakliai tvirtina prokremliškos propagandos ruporai.
„Tai atrodo savaime suprantama, nei visuomenė, nei istorikai dėl tokių dalykų nesiginčija. Tačiau tai nėra deklaruojama kaip valstybės pozicija, todėl labai dažnai tokie jautrūs klausimai būna išnaudojami priešiškos propagandos, bandant sumenkinti ir iškreipti Lietuvos istoriją“, – kalbėjo K.Zikaras.
Lietuvos kariuomenės analitikai tikisi, kad naujasis projektas padės kovoti su priešiška propaganda. Turint tokį istorijos įvykių planą, dėl kurio sutaria dauguma autoritetingų Lietuvos istorikų, būtų gerokai lengviau į užribį išstumti tikrovę iškraipančius, melagingus pasakojimus.
Neįtikėtinų siužetų siūlo ieškoti istorijoje
Į „Lietuvos CV“ įtraukti istorijos įvykiai ir reiškiniai taptų tarsi prioritetiniai ir valstybės institucijos, dalijančios lėšas kultūros projektams, galėtų į tai atsižvelgti.
Pasaulyje yra daug populiarių komiksų arba serialų, kurių gamyba yra gerokai pigesnė, o Lietuvos istorijoje yra pakankamai įdomių siužetų, – kalbėjo K.Zikaras.
„Lietuvoje labai sunku pastatyti kokybišką istorinį epinį filmą, kuris galėtų prilygti Holivudo kūriniams. Žiūrovui juk nerūpi kūrėjų finansinės galimybės.
Pasaulyje yra daug populiarių komiksų arba serialų, kurių gamyba yra gerokai pigesnė, o Lietuvos istorijoje yra pakankamai įdomių siužetų“, – kalbėjo K.Zikaras.
Pavyzdžiui, jeigu kokia nors kūrėjų grupė sugalvotų nupiešti komiksą apie istorijos įvykį, įtrauktą į „Lietuvos CV“, tai toks projektas galėtų gauti papildomų taškų, siekiant valstybės pagalbos – tiek finansinės, tiek renkant istorinę medžiagą.
„Mūsų manymu, tai padėtų valstybei tikslingiau investuoti į kūrinius, pasakojančius apie Lietuvos istoriją. Tokiu būdu galima sukurti labai kokybiškų produktų, kurie pasaulyje būtų žinomi ne mažiau nei „Narsioji širdis“ ar „Vikingai“. Juolab kad Lietuvos istorijoje yra daug neįtikėtinų siužetų“, – sakė karo istorikas K.Zikaras.
Lietuvos kariuomenės analitikai tikisi, kad „Lietuvos CV“ pamatai bus parengti iki šių metų pavasario, o tada prie jo tobulinimo galėtų prisidėti kitos valstybės institucijos ir visuomenė.
„Pastaruoju metu Lietuvos visuomenėje netrūksta diskusijų, kokių priemonių reikėtų imtis, kad sėkmingai atsilaikytume informaciniame kare. Šis projektas padėtų Lietuvos visuomenei aiškiau suvokti savo šalies istoriją ir tokiu būdu tapti atsparesniems prieš įvairius propagandinius išpuolius“, – sakė K.Zikaras.
