Kaip sakė viena iš renginio organizatorių Nacionalinio socialinės integracijos instituto Senjoro programos Kauno padalinio vadovė Diana Žukauskienė, popietė skirta rasti bendraminčių, o ne antrąją pusę.
„Ne į romantiką orientavomės, bet į tai, kad jie susipažintų tarpusavyje. Gal vėliau išeis kartu pasivaikščioti, gal į teatrą, o gal atras bendrų pomėgių? Mūsų tikslas yra toks. O jei įvyks romantinė pažintis – irgi gerai, nes vyrukai, kai kalbinome, visai ne prieš. Tik jų mažiau.
Renginiu buvo labai didelis susidomėjimas, visų norinčių negalėjome sutalpinti. Stabdėme registraciją, tad tokią popietę tikrai kartosime, bent kartą per mėnesį“, – kalbėjo D.Žukauskienė.
D.Žukauskienė sako, kad bendravimas yra pagrindinis senjorų poreikis: „Kiek, lankydami juos namuose, kalbamės, žmonės akcentuoja, kad jie yra vieniši ir kad jiems labiausiai reikia bendravimo, dėmesio.
Jei mokami renginiai – jie negali sau leisti. Mūsų misija – kurti pozityvią senatvę, nes visą laiką buvo piešiama, kad tu pasenai, o tai reiškia juoda, tamsu ir sėdi namuose. Ne, taip nėra ir mes norime tai keisti. Galima gyventi šviesiau, gražiau, sveikiau. Išėjimas į pensiją nėra pasaulio pabaiga.“
Popietėje dalyvavę senjorai buvo suskirstyti poromis ir vienas su kitu galėjo kalbėtis po kelias minutes. Vėliau besikalbančių poros keisdavosi. Kad pokalbį su nepažįstamuoju užmegzti būtų lengviau, ant stalo buvo paruoštos ir kortelės su klausimais.