„Šių eitynių šūkis – Lietuva yra mūsų, nes mes matome sudėtingą geopolitinę situaciją, sudėtingą ES situaciją, kai realiai ES yra ant iširimo ribos. Alkanų ir piktų imigrantų ordos jau beldžiasi į mūsų vartus. Tai mes tiesiog norime pabrėžti, kad Lietuva yra mūsų tautos namai, žemės lopinėlis, kurį mes turime gerbti, mylėti ir už jį kovoti“, – žurnalistams prieš renginį sakė Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos vicepirmininkas Julius Panka.
Vėliau sakydamas kalbą jis pabrėžė, kad į Lietuvą nereikia įsileisti prievartautojų, žudikų ir dykaduonių. Eidami eisenos dalyviai skandavo „Jei nenori imigrantų, tai suplok!“, „Lietuva – lietuviams“.
Paprastai nusidriekiančios per visą Laisvės alėją ir Senamiestį iki pat Rotušės aikštės, šiemet eitynės buvo trumpesnės – jų dalyviai žygiavo iki istorinės Lietuvos prezidentūros, kurios kieme stovi Lietuvos tarpukario prezidentų skulptūros. Čia jie pagerbė tarpukario Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, prie jo paminklo padėję gėlių ir sugiedoję Tautišką giesmę.
„Prezidento A.Smetonos atminimas mums tikrai yra brangus. Visą laiką mes praeidavome pro šalį, tai šiais metais ten bus akcentas pagrindinis“, – kalbėjo J.Panka.
Kaip ir kiekvienais metais, pareikšti savo nepritarimą šioms eitynėms atvyko Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas ir vienas garsiausių pasaulyje jidiš filologų Dovydas Kacas. Jų teigimu, šūkis „Lietuva – lietuviams“ žeidžia kitų tautybių Lietuvos gyventojus. Jiems taip pat nepriimtina tautininkų rodoma pagarba kai kurioms tarpukario asmenybėms, pavyzdžiui, Juozui Ambrazevičiui-Brazaičiui.
Tautininkai anksčiau platintame pranešime pranešė, kad šiais metais eitynėse norima „pagerbti Lietuvai nusipelniusius didvyrius, kuriuos nepaliaujamai bando juodinti Lietuvos priešai“.
Ankstesniais metais eitynėse dalyvaudavo 1–2 tūkst. žmonių, incidentų per jas pastaraisiais metais neįvyko. Šiemet eitynėse dalyvavo gerokai mažiau – vos apie 300 dalyvių.