Rūmus Kauno valdžia planuoja statyti ant kairiojo Nemuno kranto, šalia H. ir O.Minkovskio gatvės, netoli Aleksoto tilto. „Rugsėjį jau turėtų būti patvirtintas detalusis planas. Iki 2018 m., kai minėsime Lietuvos atkūrimo šimtmečio jubiliejų pastatysime Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmus ir rekonstruoti Laisvės alėja“, – tikino A.Kupčinskas.
Filharmonija per ankšta
Būsimų rūmų vietoje antradienį surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavęs operos solistas Edgaras Montvydas pritarė miesto valdžios užmojams.
„Kiekvienas miestas turi banką, paštą, teatrą, bažnyčią ir koncertų salę. Pastarosios Kaunui trūksta. Teko matyti apgultas Kauno filharmonijos kasas. Akivaizdu, kad norinčių patekti į koncertus būna daugiau nei yra vietų filharmonijos salėje“, – mano atlikėjas.
E.Montvydas įsitikinęs, kad tokie statiniai tampa vizitinėmis miesto kortelėmis kaip Oslo (Norvegija) ar Sidnėjaus (Australija) koncertų rūmai. „Jie pritraukia meno turistus. Esu įsitikinęs, kad tokie rūmai reikalingi ir Kaunui“, – kalbėjo E.Montvydas.
Festivalių „Kaunas Jazz“ sumanytojas ir Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Jučas pridūrė, kad rūmai pritrauks įvairių žanrų atlikėjus.
„Mažesnėse nei 1 000 vietų salėse daugeliui organizatorių rengti koncertus ne visada apsimoka. Be to, čia vyktų įvairūs kiti renginiai: tarptautinės konferencijos, forumai, kuriems dabartinės konferencijų salės per mažos“, – teigė J.Jučas.
Miesto valdžios atstovai įsitikinę, kad „Žalgirio“ arena nėra pakankamai tinkama koncertams, ypač klasikinei muzikai.
Gatvės nenukentės?
Kauno tarybos opozicija ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad brangus, apie 80 mln. litų vertės objektas dar labiau atitolins miesto gatvių rekonstrukcijas.
A.Kupčinskas atkerta, kad rūmų statybai bus naudojamos kultūros objektams ir jų infrastruktūrai skirtos ES lėšos. Lietuva numačiusi tam panaudoti 350 mln. litų. „Dėl šių lėšų miestai konkuruoja. Vilnius irgi pretenduoja statyti Tautos rūmus ant Tauro kalno, rekonstruojant Profesinių sąjungų rūmus, bet ten šis sumanymas pareikalautų net 300 mln. litų. Mūsų projektas šaliai būtų daug pigesnis“, – tvirtino A.Kupčinskas.
„Manau, kad ir kauniečių laimės indeksas turint tokius rūmus tikrai daug kartų padidėtų“, – įsitikinęs A.Kupčinskas.
J.Jučas mano, kad neverta net diskutuoti apie rūmų naudą, kai tokio objekto nėra nė viename Lietuvos mieste.
Savivaldybės atstovai užsiminė, kad ateityje rūmams gali reikėti miesto biudžeto dotacijų, bet tikimasi, kad objektas pritrauks lėšų ir didelę dalį išlaidų padegs iš savo veiklos.
„Rūmai atneštų netiesioginę naudą per turizmą. Manau, kad ir kauniečių laimės indeksas turint tokius rūmus tikrai daug kartų padidėtų“, – įsitikinęs A.Kupčinskas.
Rūmuose bus erdvių ne tik koncertams
Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmai turės dvi koncertų salės. 1500 vietų turės pagrindinė ir 720 vietų bus įrengta transformuojamoje salėje su vaizdu į Kauno senamiestį ir naujamiestį. Ten bus galima rengti modernaus meno ekspozicijas.
Rūmuose bus įrengtas restoranas ir terasa su vaizdu į Nemuną, Kauno senamiestį, 1440 vietų pakrantės amfiteatras, 500 vietų stogo terasos amfiteatras.
Taip pat planuojama pastatyti 350 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Bendras rūmų plotas bus 10,6 tūkst. kv. metrų. Iš jų numatyta 3 tūkst. kv. metrų plotą skirti komercinėms patalpoms, kuriose patalpas nuomos verslininkai ir jose galės teikti įvairias paslaugas.
Rūmus ketinama pradėti statyti 2016 m. ir baigti 2018 m.
