Prezidento Rolando Pakso apkaltos metu įkliuvęs veždamas slaptus dokumentus R.Paksui tuometis Valstybės saugumo departamento Alytaus apskrities viršininkas Albertas Sereika gimė Sereičiku. Vyras tikina kadaise radęs dokumentus, kad tikroji jo giminės pavardė buvo Sereikos, todėl maždaug prieš penkiolika metų nusprendė susigrąžinti originalią pavardę. Tiesa, A.Sereikos broliai ir tėvas ir dabar tebeturi Sereičikų pavardę.
„Mano pavardė yra pakitusi istorijos vingiuose. Mūsų šeima gyvena toje geografinėje vietoje, kur buvo riba tarp Vilniaus, Gardino gubernijų, ir, Lenkijai okupavus Lietuvos dalį, šį teritorija atsidūrė Lenkijoje, todėl pavardė buvo tiesiog subaltarusinta. O aš ją sulietuvinau – susigrąžinau senesnįjį variantą. Man tai buvo svarbu, bet tik man asmeniškai, o nuo to absoliučiai niekas nepasikeitė. Tai įvyko labai seniai ir esu tikras, kad tai nieko nekeičia, ir net neklausiau aplinkinių reakcijos. Manau, kad ji normali turėjo būti“, – paaiškina vyras.
Manoma, kad pirmosios pavardės Europoje atsirado Italijoje, Venecijoje, maždaug X–XI amžiuje. Lietuvą pavardžių banga pasiekė tik XV amžiaus pabaigoje.
Krepšinio treneris Rolandas Radvila, šiuo metu dirbantis Rusijoje, jau kelerius metus prisistato šia pavarde, nors anksčiau buvo Radvilavičius. Su broliu jis nusprendė susigrąžinti tikrąją proprosenelių pavardę, nes Radvilavičius – sulenkinta pavardė. Apie tai, kad jo protėviai buvo Radvilos, treneris sužinojo tyrinėdamas giminės medį.
Nusprendė sulietuvinti
M.Romerio universiteto dėstytojas ir žurnalistas Gintaras Aleknonis iki 1992 metų buvo vadinamas Aleknavičiumi. Jis pavardę ne keitė, bet sulietuvino. Dėl to vyrui net teko ginčytis su metrikacijos skyriaus darbuotoju. „Jis sakė: jeigu keistumėte galūnę arba numestumėte priesagą, tuomet galėtumėte sakyti, kad lietuvinate. Dabar – keičiate pavardę. Nesutarėme, bet dokumentus apiformino“, – pasakoja žurnalistas.
Aleknoniu jis oficialiai tapo gaudamas lietuvišką pasą. Žurnalisto manymu, tai – simboliška: „Rašydamas straipsnius, Aleknoniu pasirašinėdavau ir anksčiau. Taigi keitimas man atrodė savaime suprantamas jau esančios padėties įteisinimas. Beje, Aleknonis yra dirbtinai sukurta pavardė. Kiek žinau, esama tik Aleknonių kaimo. O šią pavardę sugalvojo mano tėvo brolis Antanas, jis seniai, dar sovietmečiu, pasikeitė pavardę ir tapo Aleknoniu. Taigi Aleknoniai esame tik du.“
Paklaustas, kas pasikeitė, pakeitus pavardę, G.Aleknonis pajuokavo: „Trumpesnė pavardė visada patogesnė. Per dvidešimt metų kiek rašalo sutaupiau. Manau, kad sulietuvintą pavardę lengviau tarti svetimšaliams, tuo turėtų džiaugtis iš užsienio atvykstantys mano paskaitų besiklausantys studentai.“
Patėviškos peripetijos
Italijos Bolonijos krepšinio klube žaidžiantis 200 cm krašto puolėjas iš Klaipėdos Deividas Daunys prieš penkerius metus pasikeitė pavardę ir tapo Gailiumi. Jo motina ištekėjo antrą kartą, gimė Deivido brolis. Jaunasis krepšininkas vienintelis šeimoje buvo kitokia pavarde, su tėvu nelabai bendravo, dėl to nusprendė pasiimti patėvio pavardę. Nuo tada visa jo šeima turi Gailių pavardę.
2009-ųjų kovą netikėtai paaiškėjo, kad žinomas verslininkas ir vakarėlių liūtas Marius Gelažnikas anksčiau buvo Marius Raugalas.
Vyras įnirtingai neigė šią informaciją, nors jo bendraklasiai ir internautai ūžė, kad verslininką jie pažįsta tik kaip Raugalą. Žurnalistai išsiaiškino, kad vyras Gelažniku buvo iki to momento, kai jo motina ištekėjo antrąkart ir davė sūnui patėvio pavardę. Tada jis turėjo Raugalo pavardę, o, tapęs pilnamečiu, ją vėl pasikeitė į Gelažniko.
 |
| Džojos Gundos Barysaitės, LRPK/BFL nuotr./Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera niekuomet nepaiškino, kodėl anksčiau jo pavardė buvo Malofejevas. |
Verslininkui ši tema nėra maloni. „Esu gimęs kaip Marius Gelažnikas ir turiu visa tai įrodančius dokumentus. Detalių aš nelinkęs aiškintis. Susigrąžinau savo senąją pavardę, niekada pavardės nesu keitęs. Koks gimiau, toks ir esu. O eiliškumas – kas išteka, kas keičia pavardes, kas prirašo vaikui be jo pritarimo, – tai čia jau yra diskusijos ir liguistas požiūris“, – trumpai ir miglotai situaciją paaiškina M.Gelažnikas.
Priežasčių neatskleidžia
Neseniai dėl skandalo su paskola atsistatydinęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera bendramokslių buvo žinomas kaip Malofejevas. Tai paaiškėjo 2011-ųjų balandį, kai prezidentė paskyrė vyrą į šias pareigas. Interneto komentatoriai netruko atskleisti, kad Nevera anksčiau buvo Malofejevas.
 |
| NATO nuotr./Buvęs vienas Lietuvos kariuomenės vadovų Vitalijus Vaikšnoras iki 1992 m. nešiojo Kostrubino pavardę. |
Jo tėvas – Aleksejus Malofejevas, buvęs Vilniaus rajono tarybos narys. Tokias pareigas kaip A.Nevera užimantis žmogus turėjo gyvenimo aprašyme nurodyti, kad seniau gyveno kita pavarde, tačiau to nepadarė. O į klausimą, kodėl pasikeitė pavardę, niekada neatsakė. Paaiškinti pavardės keitimo priežasties jis nepanoro ir savaitraščiui „15min“.
Pagerbė mirusią močiutę
Verslininkas Linas Karalius-Ezopas iki dabar jau iširusios antrosios santuokos turėjo kitą pavardę – Mažeika. 2001-aisiais jis vedė Raimondą Grosaitę ir pasikeitė savo pavardę į motinos mergautinę. Taip Linas tapo Karaliumi, o Raimonda – Karaliene.
„Tai labai asmeniška, liečia mano šeimos reikalus, dėl to niekada neskelbiau tikrosios istorijos, – sako L.Karalius, paprašytas įvardyti pavardės keitimo priežastį. – Galiu tik pasakyti, kad tai tikrai nesusiję nei su vedybom, nei su žmonom, nei su antrom pusėm. Aš tokiu būdu išreiškiau pagarbą savo mirusiai močiutei.“
„Nežinau, ar tai turėjo įtakos mano gyvenimui, bet anksčiau toks skandalingas nebuvau. Dabar ši pavardė tiek išeskaluota įvairiose skandalingose istorijose, kad kartais kyla minčių antrą kartą ją pasikeisti“, – prisipažino verslininkas.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Larisa Kalpokaitė sudėtingą Kolpašnikovos pavardę pakeitė į patogesnę. |
Kolpašnikova tapo Kalpokaite
Žinoma aktorė Larisa Kalpokaitė irgi pasikeitė pavardę. Moteris gimė su Kolpašnikovos pavarde. Ji pradėjo trukdyti studijuojant aktorystę, todėl baigdama Lietuvos muzikos ir teatro akademiją Larisa tapo Kalpokaite.
L.Kalpokaitė šiuos pokyčius aiškina paprastai: „Mano pavardė buvo labai ilga ir nepatogi tarti. Kalpokaitė skambėjo maksimaliai panašiai. Aš šito nesureikšminu. Visų pirma, esu aktorė. Aktoriai dažnai keičia pavardes arba pasirenka pseudonimus tam, kad būtų galima lengviau juos įsidėmėti.“
Aktorė juokiasi, kad pasikeitus pavardę jos gyvenime viskas liko kaip buvę. O moters pase jau seniai puikuojasi už aktoriaus Jono Braškio ištekėjus gauta pavardė – Braškienė.
| Motyvai – patys įvairiausi | ||
Inga Šulcienė, psichologė: „Vardas ir pavardė yra be galo svarbūs ir reikšmingi asmens savęs suvokimui. Tėvai, rinkdami vaikui vardą, sudeda į jį savo prasmes, lūkesčius, fantazijas. Vaikas, augdamas ir pradėjęs save skirti kaip atskirą individą, taip pat tapatinasi su savo vardu, vėliau – ir su pavarde. Pavardė labai reikšminga, nes padeda identifikuoti save su šeima, gimine, parodo, kokie ryšiai žmones sieja. Vardo ar pavardės keitimas gali būti suvokiamas kaip veiksmas, tariamai padėsiantis atsiriboti nuo skausmingos patirties ir padėsiantis labiau priimti save. Tikrieji motyvai, dėl kurių žmonės keičia pavardes, gali būti labai įvairūs: vaikystės nuoskaudos, patirtos patyčios, noras atsiriboti nuo šaltų ar traumuojančių santykių su gimdytojais, tapatinimasis su idealais (popžvaigždėmis), įvaizdžio keitimas ir t. t. Žmonės pavardes keičia taip pat ir dėl to, kad pavardė jiems gali asocijuotis su kažkokia garbinga istorija, garbinga praeitimi. Žmonės, ieškodami savo šaknų, savo istorijos, taip pat ieško savojo tapatumo. Noras žinoti, kokia yra giminės istorija, kokia pavardės kilmė, – tai noras kažką daugiau žinoti apie savo ištakas. Jei giminėje buvo kilmingų žmonių, turinčių titulus ar pasižymėjusių savo darbais, žmones tai gali skatinti keisti savo pavardes, pasiimant garsių giminaičių pavardes. Tačiau tai tik fasadas, išorė, už kurios lieka tas pats vidus.“ |
| Pavardė pakeičiama per 2 mėnesius |
|
Edvarda Časienė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, teigia, kad asmuo, pageidaujantis pakeisti pavardę, kreipiasi į savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą, kur pateikia rašytinį prašymą. Gavęs asmens prašymą, civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojas tikrina nurodytą informaciją, pradeda bylą, nagrinėja surinktą medžiagą ir surašo nustatytos formos išvadą. Išvadoje siūloma pakeisti arba nepakeisti pavardės. Jos keitimo byla kartu su išvada siunčiama Teisingumo ministerijai. Jos tarnautojas tvirtina išvadą ar atsisako ją tvirtinti, jei pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir neatitinka taisyklėse nurodytų reikalavimų. Prašymas dėl pavardės keitimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius, dėl svarbių priežasčių terminas gali būti pratęstas iki 4 mėnesių. Už pavardės keitimą sumokama 42 Lt. |
