Vyriausybės atstovai teigia kol kas negalintys komentuoti, ar šis išaiškinimas atveria galimybes įteisinti nelietuviškų pavardžių rašybą originalo kalba, nes atsakyti bus galima tik detaliai susipažinus su Konstitucinio Teismo išaiškinimu.
Konstitucinis Teismas paskelbė, kad nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas turi gauti lietuvių kalbos specialistų aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti.
Teismas taip pat išaiškino, kad kalbininkų siūlymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės, nei esančios Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų nutarime. Šiame nutarime įtvirtinta, kad nelietuvių vardai ir pavardės pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.
Vyriausybė po šio nutarimo vėl ketina prašyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Komisija anksčiau leido Lietuvos registruose, migracijos dokumentuose vartoti originalias užsienio piliečių pavardes, tačiau atsisakydavo priimti sprendimus dėl nelietuviškų asmenvardžių piliečio pase.
Komisija motyvuodavo ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais, kuriuose teigiama, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.
Liberalesnio reglamentavimo šalininkai teigia, kad nelietuviškos pavardės neturėtų būti laikomos lietuvių kalbos dalyku.
