LVK pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupas Inokentijus bei Lietuvos Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas
Mindaugas Sabutis priminė, kad dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto, krikščioniškų Bažnyčių pozicija, išreikšta dar 2011 metų gegužės mėn. 17 d. komunikate, nesikeičia.
Krikščioniškų Bažnyčių vyskupai išreiškė solidarumą su nevaisingais sutuoktiniais ir priminė, kad pagalba nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų.
Krikščioniškoji etika atliepia šiandienos medicinos mokslo įrodytą tiesą, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento. Jau nuo zigotos susidarymo savo egzistavimą pradėjusiam unikaliam asmeniui privalo būti užtikrinta prigimtinė teisė į gyvybę.
Raginame nepritarti siūlomam perteklinių embrionų sukūrimui, jų šaldymui ir – prisidengiant „išėmimo iš apyvartos“ terminu – jų sunaikinimui, pasibaigus saugojimo užšaldžius laikui, – rašo krikščioniškų Bažnyčių vadovai.
Kaip savo 2015 m. lapkričio 5 d. kreipimesi į Prezidentę, Vyriausybę, Seimo Pirmininkę ir Seimo narius pažymi Lietuvos nacionalinės premijos laureatai, mokslininkai, rašytojai bei kiti visuomenės veikėjai, pasaulyje egzistuoja ir vis plačiau taikoma moterį nuo papildomo hormoninio stimuliavimo apsauganti alternatyva – kiaušialąsčių šaldymas, kuris anot Amerikos Reprodukcinės medicinos draugijos jau nelaikomas eksperimentiniu metodu. Tuo būdu šis metodas pripažįstamas pakankamai efektyviu.
Kiaušialąsčių šaldymas apsaugotų sutuoktinius nuo didelių moralinių dilemų ir dvasinių kančių tais atvejais, kai dėl gyvenimiškų aplinkybių sukurtų perteklinių embrionų panaudojimas tampa neįmanomas.
Krikščioniškų Bažnyčių vyskupai teigia, kad yra nepriimtinas trečiųjų asmenų lytinių ląstelių naudojimas apvaisinimui, pažeidžiantis ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos ginamą prigimtinę vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Pasaulinė praktika liudija, kad vaikai, pradėti panaudojus anoniminių donorų lytines ląsteles, vėliau teismų pagalba ieško savo biologinių tėvų. Tai – viena iš priežasčių, dėl kurios kai kuriose šalyse atsisakyta anksčiau buvusios anoniminės donorystės.
Taip pat krikščioniškų Bažnyčių vadovai atkreipė dėmesį į preimplantacinės genetinės diagnostikos problemą. Preimplantacinė diagnostika leidžia nustatyti embriono genetines ypatybes ir, remiantis jomis, žmogaus gyvybę skirstyti į „kokybišką“ ir „vertą gyventi“ bei „nekokybišką“, kurios gyvenimas „mažiau vertingas“.
Dėl šių priežasčių preimplantacinės diagnostikos taikymas ne tik pažeidžia žmogiškąjį orumą ir sukuria sąlygas eugenikai, bet ir didina genetinės kilmės negalias turinčių žmonių atskirtį bei skatina visuomenės nepagarbą negalią turintiems žmonėms. Būtent preimplantacinės diagnostikos dėka asmenys su genetine negalia tampa tais, kuriuos dar iki jų gimimo stengiamasi identifikuoti, o identifikavus – neleisti gimti. Tai – negalią turinčių žmonių eliminavimas iš visuomenės, o ne genetinių ligų gydymas.
Krikščioniškų Bažnyčių vadovai išreiškė viltį, kad tikintys šių Bažnyčių nariai Seime, ypač tos politinės jėgos, kurios savo programose deklaruoja krikščioniškąsias vertybes, išliks ištikimi savo rinkėjams bei sau patiems priimant sprendimus dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo Lietuvoje.
