Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio statyboms paimto žemės sklypo kompensacijos, penktadienį konstatavo, kad bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai priteisti 3,35 mln. eurų kompensaciją yra pagrįsti ne visapusišku ir objektyvių bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tinkamai neįvertino EŽTT jurisprudencijos dėl teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimo, nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos nustatant reikšmingas aplinkybes ir sprendžiant dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo bei netinkamai aiškino teisingo žalos už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą atlyginimo principą.
Ši Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
LAT yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos.
Remiantis procesą reglamentuojantiems įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.