„Jeigu grėsmė kiltų, tai, ko gero, išteklių atrastume. Tačiau jei pats faktas įvyktų, tai reagavimas priklausytų nuo apimčių. Ar vienas taškas, ar du, ar trys. Kuo daugiau – tuo sudėtingiau“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete trečiadienį apsilankęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad sunku „Arui“ būtų sureaguoti į išpuolius, jei jie įvyktų ne Vilniuje ir ne Klaipėdoje.
Tai toli gražu nereiškia, kad į įvykius periferijoje nebūtų sureaguojama.
„Sistema turi daugiau žmonių, kurie parengti ir apmokyti veikti ypatingomis sąlygomis. Kalbu tiek apie „Arą“, apie policijos mobilias kuopas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialios paskirties užkardas, tiek apie Viešojo saugumo tarnybą. Tai išvis apie 800 žmonių, kurie kitaip parengti, turi kitokią ekipiruotę. Jie būtų panaudojami“, – sakė jis.
Rizikuotų savo gyvybe
Ministro teigimu, žmonių užtenka, tačiau svarbu, kad jie būtų tinkamai aprūpinti.
„Bent jau reikalinga ginkluote, technika ir individualios apsaugos priemonėmis“, – sako ministras. Jis pabrėžia, kad jau penkerius metus į įrangą ir techniką Lietuvoje nėra investuojama.
„Tai beviltiškai sensta. Juo labiau, kad ana pusė tikrai finansų negaili. Poreikis yra didelis“, – sakė S.Skvernelis.
Jo skaičiavimu, tarnyboms trūksta apie 30 mln. eurų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas nurodė, kad komitetas sutinka šioms tarnyboms papildomai kitąmet surasti apie 12,4 mln. eurų.
Pirmiausia pinigų reiktų „Arui“, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai, kuri vis dar naudoja sovietinius nebevažiuojančius „BTR'us“ ir pasenusią ginkluotę, ir policijos mobiliosioms kuopoms.
Ministras tikina, kad labiausiai pasenusi policijos pareigūnų įranga.
„Klausimas, kiek sugebėtume pareigūnų išsaugoti tokiu atveju“, – S.Skvernelis užsiminė, kad dėl prastos ginkluotės ir įrangos kiltų didelis pavojus ir pareigūnams.
Pasak jo, kol kas tarnybos demonstruoja, kad net ir tokiomis priemonėmis galima padaryti labai daug. Tai esą atsiskleidė po penktadienio įvykių Paryžiuje, kai jau šeštadienį visų tarnybų budrumas buvo padidintas.
Ministro vertinimu, pareigūnams labai padeda ir visuomenė, kuri šiomis dienomis į bet kokią grėsmę reaguoja itin budriai.
Savo ruožtu Seimo komiteto pirmininkas A.Paulauskas pažymi, kad net „Aro“ vyrams trūksta liemenių, šalmų, ryšio blokavimo priemonių.
„Aro“ vadovas Viktoras Grabauskas 15min.lt patvirtino, kad šiuo metu pajėgos turi tik 25 neperšaunamas liemenes, kurių garantija nėra pasibaigusi. Kitos gal dar ir tinkamos naudoti, tačiau nebegarantuoja šimtaprocentinio saugumo.
Reikia greitų sprendimų
A.Paulauskui kliūva ir tai, kad net į su terorizmu susijusius įvykius, jei tokie atsitiktų Lietuvoje, būtų reaguojama pernelyg biurokratiškai, nes turėtų veikti ekstremalių situacijų komisijos ir krizės komitetas, vadovaujamas premjero.
„Mūsų nuomone, reikėtų greitesnės ir tikslesnės schemos“, – sakė jis.
A.Paulauskui kyla klausimų ir dėl kariuomenės galimybių prisidėti prie situacijos valdymo.
A.Paulauskas mano, kad Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, reikėtų kriminalizuoti asmenų tarnystę ginkluotose pajėgose neteisėtuose kariniuose konfliktuose.
Po išpuolių Paryžiuje prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat ragina greičiau kurti Vyriausybei pavaldų koordinacinį centrą, kuris galėtų užtikrinti efektyvesnį institucijų darbą terorizmo ir kitų krizių atveju.
