Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Jungtinės Karalystės pirmasis jūrų lordas ir karališkojo laivyno Štabo viršininkas admirolas M.Stanhope'as BNS sakė, kad sudėtingos, didelio pajėgumo priešmininės įrangos negalima gauti pigiai. Jis taip pat pažymėjo, kad naujesnės technologijos už tas, kurias turės Lietuvos įsigyti „Hunt“ klasės laivai, dar nesukurtos.
„Priešmininė įranga yra sudėtinga. Jei ruošiesi minų ieškoti laivais, nesvarbu, kas juos pagamino, turi turėti sudėtingą įrangą. Viskas kainuoja, bet aš esu tikras, kad jūs būsite patenkinti tais pajėgumais, kuriuos nusipirkote. Jūs gaunate platformą, kuri yra pasiteisinusi. Jungtinėje Karalystėje mes turime tokius pačius pajėgumus. Šiuo metu mes neturime naujesnės kartos laivų už „Hunt“ klasę. Mes apie tai galvojame, bet net jei aš dabar panorėčiau naujesnių nei „Hunt“ klasės laivų, jų nebūtų dar mažiausiai 7–8 metus“, – sakė M.Stanhope'as.
 |
| Admirolas seras Markas Stanhope'as |
Pasak britų kariškio, 2008 metų pabaigoje įsigyti laivai, kurių korpusai yra iš stiklo-plastiko, Lietuvai pagal jos reikalavimus yra labai tinkami.
„Jūs gyvenate šalia Baltijos jūros, kurioje, kiek žinau, vis dar yra tūkstančiai minų, kurias reikia išvalyti. To negalima daryti pasenusiu būdu, reikia atskirai kiekvieną miną nukenksminti, tam reikalingi sudėtingi sonarai ir nukenksminimo mechanizmai. Jūs atsakingi už šį darbą“, – teigė pirmasis jūrų lordas.
Britai pirmąjį laivą Lietuvai pristatys 2010 pabaigoje, antrąjį – 2011 pabaigoje. Prieš parduodant Lietuvai britai laivus pritaikė vykdyti patrulines funkcijas, o šiuo metu jie yra modernizuojami sugrąžinant jiems visus priešmininės kovos laivų pajėgumus.
„Kadangi laivai turės veikti šalia minų, „Thales“ kompanija jiems grąžins tas magnetines savybes, kurias jie turėjo anksčiau. Laivai turės naujus variklius, naujos kartos sonarų sistemą, todėl jie bus dar geresni nei prieš paverčiant juos patruliniais laivais. Yra sutarta jums pateikti pilno pajėgumo priešmininius laivus. Pagrindinė jų funkcija yra ieškoti ir naikinti minas. Tačiau laivas yra laivas. Juos galima naudoti pakrančių patruliavime arba kaip valdymo laivus. Laivo naudingumas siekia daugiau už pagrindinę funkciją, kuriai atlikti jis buvo sukurtas“, – aiškino M.Stanhope'as.
Kalbėdamas apie padėtį rinkoje norint įsigyti tokius laivus jis pripažino, kad „apsipirkti Europoje galima“, tačiau nėra labai daug šalių, turinčių pajėgumus pastatyti tokio dydžio stiklo-plastiko laivus ir aprūpinti atitinkamomis sonarų sistemomis.
Pasak „Thales“, į „Hunt“ klasės laivus montuojamas 2193 tipo sonaras yra pajėgesnis už bet kurį kitą pasaulyje naudojamą minų paieškos sonarą.
„Leiskite pridėti dar vieną aspektą, galima turėti ir stiklo-plastiko laivus, ir sonarus, bet reikia ir žmonių, kurie mokėtų jais naudotis. Žmonių mokymas ir parengimas yra lygiai tiek pat svarbus. Mes suteiksime apmokymus, kurie nukreips lietuvių įgulas teisingu keliu. (Laivų tarnybos laikas – BNS) priklausys nuo to kaip jūs juos prižiūrėsite. Šie laivai yra iš stiklo plastiko ir nerūdija, bet juos reikia prižiūrėti. Jūs turėsite naujus variklius, kai sonarų technologijos patobulės, juos bus galima atnaujinti“, – teigė M.Stanhope'as.
Pasak britų kariškio, jei Lietuva galvotų apie 40-ies metų perspektyvą, galbūt jai reikėtų dairytis į visai kitas technologijas, pavyzdžiui „nuotoliniu būdu kontroliuojamus įrengimus“. Tačiau jis pažymėjo, kad tų technologijų dar nėra, o Lietuva priešmininius pajėgumus nori turėti artimiausiu metu.
2008 metų pabaigoje buvusio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko sprendimu iš Jungtinės Karalystės įsigyti du laivai sukėlė prieštaringus vertinimus. Buvo teigiama, kad jie įsigyti nepagrįstai brangiai ir ne laiku – į šalį ateinant ekonominei krizei.„Įsigyti laivai leis jums ne tik pasirūpinti savimi. Būdami NATO nariais jūs galėsite suteikti šiuos pajėgumus Aljansui, jei to prireiks kitų šalių vandenyse. Šie pajėgumai atitinka jūsų, kaip šalies, ir NATO poreikius. Aš neturiu abejonių, kad tai yra teisingas jūsų ir kitų Baltijos šalių pasirinkimas užsitikrinant pirmuosius tikrus pajėgumus. Geriau būti tikrai pajėgiu vienoje srityje, nei nelabai pajėgiu daugelyje skirtingų sričių“, – teigė M.Stanhope'as.
Pasak jo, reikia pasiekti tam tikrus NATO ginkluotės standartus, kad „galėtum manyti turintis tam tikrus pajėgumus“. Kartu jis pabrėžė, kad minos nėra pasenęs kariavimo jūroje būdas.
„Jūs neįsigyjate šių laivų tik dėl to, kad savo vandenyse turite minų problemą, kurią reikia išspręsti. Jūs įsigyjate šiuos laivus todėl kad būdami NATO nariais esate atsakingi už Aljanso gynybą ir saugumą. Minos laivybai yra grėsmė ir šiandien. Padėkite 3–4 minas Sueco kanale ir sustabdysite komercinę laivybą tarp Indijos vandenyno ir Viduržemio jūros. Tai neliečia vien tik Antrojo pasaulinio karo minų, kalbame apie šiandienos grėsmes. Minos yra labai pigus būdas pasiekti didžiulį efektą“, – aiškino M.Stanhope'as.
60 metrų ilgio, 9,8 metrų pločio laivai bus priskirti NATO greitojo reagavimo pajėgų nuolatinės parengties kovos su minomis junginiui ir pakaitomis bei rotuodamiesi su kitų NATO šalių laivais dalyvaus šio junginio minų paieškos ir išminavimo operacijose.
2008 metų pabaigoje buvusio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko sprendimu iš Jungtinės Karalystės įsigyti du laivai sukėlė prieštaringus vertinimus. Buvo teigiama, kad jie įsigyti nepagrįstai brangiai ir ne laiku – į šalį ateinant ekonominei krizei.
Vėliau Krašto apsaugos ministerija spręsdama galvosūkį kaip užsimokėti už įsigytą karinę techniką, taip pat ir šiuos laivus derėjosi su britais dėl apmokėjimo už šiuos laivus grafiko pakeitimo. Galutinė apmokėjimo už šiuos laivus data buvo nukelta į 2013 metų antrąjį ketvirtį.
