Diskusijos dėl platesnio ES kovinių grupių panaudojimo bus vienas iš Lietuvos prioritetų antrąjį šių metų pusmetį pirmininkaujant ES Tarybai. Pirmininkavimo metu ES kovinėje grupėje kartu su Didžiosios Britanijos, Latvijos, Nyderlandų ir Švedijos kariais budės ir apie 120 Lietuvos kariuomenės Mindaugo bataliono karių.
„ES kovinės grupės egzistuoja nuo 2007 metų ir viena iš pagrindinių problemų yra jų panaudojimas – yra sudaromos, budi 6 mėnesius, valstybėms tai kainuoja pinigų, bet galų gale jos nebūna panaudojamos. Jos išsiskirsto ir ciklas prasideda iš naujo. Tai atrodo labai nelogiška. Pagal dabar egzistuojančią kovinių grupių koncepciją yra apibrėžtos gana griežtos sąlygos, kada tos grupės gali būti panaudotos. Tokių sąlygų gali nebūti dar 10 metų. Diskusija vyksta apie tai“, – BNS sakė V.Urbelis.
Pasak jo, dėl dabartinių griežtų sąlygų nebuvo galimybės ES kovinių grupių panaudoti per krizes Čade, Konge, Malyje ir po žemės drebėjimo Haityje.
„Krizių yra, tos grupės stovi ir nieko su jomis nevyksta, nors ES savo misijas lyg ir vykdo“, – sakė KAM pareigūnas.
„Krizių yra, tos grupės stovi ir nieko su jomis nevyksta, nors ES savo misijas lyg ir vykdo“, – sakė KAM pareigūnas.
Jo teigimu, net ir supaprastinus ES kovinių grupių panaudojimo sąlygas, sprendimui dėl jų siuntimo į operacijos ar krizės rajoną kaskart turėtų pritarti visos ES šalys.
„Kiekviena valstybė gali blokuoti tokį sprendimą, vienbalsio pritarimo bet kokiu atveju reikės“, – teigė V.Urbelis.
„Kovinės grupės panaudojimo slenkstis yra labai paprastas. Pirmiausia, tai yra politinis sprendimas, tai yra valstybės narės nutaria atskiru atveju, kaip elgsis konkrečioje situacijoje. Jei valstybių atstovai susirenka ir nutaria, tai kovinė grupė privalo per tam tikrą laiką reaguoti. Jei ES turi turi tokį įrankį kaip kovinės grupės, tai privalome jį naudoti. Bet reikia pažymėti, kovinės grupės nėra įrankis einamosioms operacijoms, jos yra greito reagavimo pajėgos, todėl greičiausiai turėtų būti naudojamas operacijos pradžioje. Tai yra pirminės pajėgos, kurios įeina į krizės regioną“, – aiškino KAM politikos direktorius.
Jis pridūrė, kad pagal dabartines sąlygas kovinė grupė turėtų būti panaudota tik pilnos sudėties.
„Viena iš mūsų minčių, kurią palaiko visai nemažai valstybių, kad nebūtinai visa kovinė grupė turi išvažiuoti, galbūt gali išvažiuoti jos dalis. Galbūt Europos Sąjungai prisireiks inžinerinio pajėgumo, galbūt tik pėstininkų, galbūt vadovavimo elementų“, – sakė V.Urbelis.
Pasak jo, sąlygos, kurios turi būti tam, kad ES kariai galėtų įsitraukti į veiksmus yra numatytos Bendros kovinių grupių koncepcijoje.
„Yra kovinių grupių koncepcija. Tą koncepciją galima pakeisti, bet tam reikalingas visų valstybių sutarimas“, – teigė KAM atstovas.
ES kovinės grupės tai daugianacionalinės ES greitojo reagavimo pajėgos, suteikiančios galimybę greitai reaguoti į kylančias krizes. Panašiai kaip ir NATO greitojo reagavimo pajėgas, ES kovines grupes sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti pajėgose rotuodamos skiria šalys narės.
Budėjimo metu kovinei grupei priskirti aukštos parengties Lietuvos kariai tarnaus savo nuolatinės dislokacijos Lietuvoje vietoje, o jei grupė būtų aktyvuota, jie į nustatytą užduoties rajoną bus pasirengę išvykti per 5-10 dienų ir operacijos vietoje išsilaikyti nuo 30 iki 120 dienų. Vieną kovinę grupę sudaro apie 2 tūkst. karių.
