– Ši jūsų bendrovės apklausa vyko prasidėjus naujam politiniam sezonui. Ar tai kaip nors atsispindi apklausoje?
– Didelių sensacijų nėra. Pirmoje vietoje, kaip visada, Lietuvos socialdemokratų partija – apie 30 proc. Toliau kai kas pasikeitė: buvo Tėvynės sąjunga, dabar – Liberalų sąjūdis. Bet jie labai arti vieni kitų, todėl kitą mėnesį vėl kažkas gali būti. Paskui – „Tvarka ir teisingumas“ (11 proc.). Tačiau per mėnesį 3 proc. krito Darbo partija – šiuo metu yra 8,7 proc. Taip pats mažiausias rezultatas nuo 2007 m.
– Kaip šiandien atrodo pasitikėjimo aukščiausiais šalies politikais lentelė?
– Pagal klausimą „palankiai ar nepalankiai vertinate šiuos visuomenės veikėjus, politikus“ pirmoje vietoje yra premjeras Algirdas Butkevičius – 61 proc., antroje vietoje – prezidentė Dalia Grybauskaitė – 60 proc. Skirtumas labai nedidelis. O pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą labai mažai „neprietelių“ turi Saulius Skverelis – kas vertina, vertina teigiamai.
Atviras klausimas „kas geriausiai atstovauja jūsų interesams?“ (nebūtinai palankiai vertinamas žmogus atstovaus interesams) parodė, kad D. Grybauskaitė yra tvirtai pirmoje vietoje. Taigi skirtingi rodikliai duoda skirtingą rezultatą.
– Koks visuomenės pasitikėjimas politinėmis partijomis? Iki rinkimų dar visi metai, bet kokios partijos šiandien pakliūtų į Seimą?
– Mūsų apklausų duomenimis – tos pačios partijos: socialdemokratai, Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija (nors jos sumažėjimas akivaizdus). Taip pat – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
– Kaip apklausos dalyviai vertina valdžios institucijų darbą?
– Bendras vaizdas, sakyčiau, labai teigiamas ir optimistiškas. Yra tik dvi institucijos, kurios vertinamos neigiamai, – partijos ir Seimas. Matyt, dabar gyvenančiai kartai neteks pamatyti, kad jos būtų vertinamos teigiamai.
O pirmoje vietoje, be ugniagesių gelbėtojų, yra policija – ji pirmą kartą peržengė 60 proc. ribą, ir dabartinis policijos vertinimas yra aukščiausias per 25 metus. Taip pat savivaldybių rezultatai aukščiausi per 10 metų.
Dar pažiūrėjome, kaip vertinami kai kurių miestų merai, t. y. Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Nors suminis Lietuvos rodiklis nėra labai aukštas, bet tuose miestuose jie abu vertinami labai gerai: R. Šimašius gavo beveik 60 proc., V. Matijošaitis – beveik 75 proc. Tai labai geri rezultatai, matyt, pasiteisino tiesioginiai rinkimai.
– Kokius politikus apklausos dalyviai vertina blogiausiai?
– Ryškiausias iš reitinguojamų politikų yra Valdemaras Tomaševskis: teigiamų vertinimų – 9 proc., neigiamų – 64 proc. Dar šiame sąraše būtų Drąsos partijos atstovas Jonas Varkala.
– Minėjote, kad šis tyrimas nėra kažkuo ypatingas. Bet ar yra tokių dalykų, kurie jus, kaip sociologą, kiek nustebino?
– Kalbėdamas apie institucijas nepaminėjau, kad šiuo metu teigiamas ir vyriausybės vertinimo balansas, kas nebuvo būdinga 15 metų – paprastai vyriausybė gauna didelį minusą. Šiuo metu yra ir tam tikras prieaugis, ir pliusas: teigiamai vertina 30 proc., neigiamai – 26 proc. Paskutinį kartą tokio lygio rezultatas buvo prieš 10 metų, po 2004 m. rinkimų, kai tik buvo suformuota vyriausybė.
Pirmoje vietoje, kaip visada, Lietuvos socialdemokratų partija – apie 30 proc. Toliau kai kas pasikeitė: buvo Tėvynės sąjunga, dabar – Liberalų sąjūdis
Beje, Europoje ne taip daug šalių, kur vyriausybė vertinama teigiamai. Tai būdingiau Skandinavijai, Vokietijai, Olandijai. Bet kodėl vyriausybė taip puikiai vertinama, kai iki rinkimų metai, čia galima diskutuoti.
– Jūsų rengiamose apklausose paprastai būna pateikiamas atviras klausimas. Koks jis buvo šį kartą ir kokie atsakymai?
– Pagal atvirą klausimą D. Grybauskaitė surenka 20 proc., A. Butkevičius – 14 proc., o visi kiti gerokai toliau. Rolandas Paksas – beveik 5 proc., Eligijus Masiulis – 4 proc. Žmonės mini labai daug įvairių politikų, beveik 100, bet dauguma jų surenka vieną kitą procento dalį.
– Ar, prasidėjus naujam politiniam sezonui, juntamas žmonių suaktyvėjimas, domėjimasis politiniu gyvenimu?
– Nesakyčiau, kad kažkas pasikeitė: tarkim, neturinčių nuomonės ar nebalsuosiančių dalis (truputį daugiau nei 30 proc.) panaši, kaip būdavo anksčiau. Bet, viską susumavus, galima konstatuoti, kad nuotaikos nėra blogos, nes absoliuti dauguma institucijų vertinama teigiamai, tarp jų – ir prokuratūra, ir teismai.
Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai ir teismai jau vertinami teigiamai, nors teigiamas balansas labai nedidelis. Politikų, kurie būtų vertinami labai negatyviai, irgi labai nedaug, dominuoja teigiamos nuotaikos ir tų pačių politikų atžvilgiu. Juo labiau kad pirmi asmenys yra populiariausi (tai nėra akivaizdu, nes būdavo ir kitaip).
– Vienas pagrindinių pastarųjų mėnesių ir savaičių klausimų – pabėgėlių klausimas. Ar jis kaip nors atsispindi šioje apklausoje?
– Mes tokio klausimo nebuvome pateikę. Prieš tai buvo klausimas rugsėjį. Bet problema ta, jog realijos taip greitai keičiasi, kad po mėnesio formuluotė tampa atgyvenusi. Dabar, atrodytų, čia labai aštri tematika, bet, kad ir kaip būtų paradoksalu, negalima aptikti kokio politiko, kurio reitingai dėl retorikos būtų nukentėję. Nors tematika labai jautri, nei europarlamentarų, nei pirmųjų asmenų reitingai nepakito. Matysime, kaip bus toliau.
