„VSD metodus laikau visiškai tiesiogiai perimtus iš FSB, STASI praktikos. Saugumo departamentas gali būti traktuojamas kaip Lietuvos Respublikai nusikalstanti organizacija“, – trečiadienio pavakarę per konferenciją teigė politikas.
Bandė padaryti teroriste?
Neseniai Lietuvą sukrėtė žinia apie klaipėdietę Eglę Kusaitę, kuriai esą buvo įsakyta su keliomis kitomis moterimis Maskvoje įvykdyti teroro išpuolį. Pamažu aiškėja, kad visa tai galėjo būti sukurpta pačių Lietuvos slaptųjų tarnybų.
Staiga paaiškėja, kad pusę metų mergina galėjo būti laikoma Lukiškių izoliatoriuje. Tai yra pati baisiausia vieta. Jauna, greičiausiai psichologo ar psichiatro pagalbos reikalaujanti mergina tokioje baisioje vietoje.„Staiga paaiškėja, kad pusę metų mergina galėjo būti laikoma Lukiškių izoliatoriuje. Tai yra pati baisiausia vieta. Jauna, greičiausiai psichologo ar psichiatro pagalbos reikalaujanti mergina tokioje baisioje vietoje. Niekas, net žiniasklaida, to nežinojo. Tačiau kai pasirodė dezinformacija, esą Eglė ruošėsi susisprogdinti su keliomis kaukazietėmis, merginos artimieji pradėjo kalbėti, kad ji jau pusę metų sėdi kalėjime ir todėl susisprogdinti negalėjo“, – konferencijoje kalbėjo Pilietinės demokratijos instituto (PDI) direktorius Darius Kuolys.
Pasak jo, nelaimingą meilę sunkiai išgyvenusios merginos artimieji tvirtina, kad Eglę daugiau nei dvejus metus globojo VSD. Esą ji gyveno departamento parūpintame bute, skaitė šios struktūros padovanotą Koraną ir palaikė ryšius su departamento reglamentuotais žmonėmis.
„Jei tai tiesa, tuomet didžiausią pavojų Lietuvoje gyvenačių žmonių teisėms, laisvėms ir konstitucinei santvarkai kelia institucijos, kurios pagal Konstituciją ir įstatymus turi saugoti šias žmogaus teises ir laisves. Kalbu apie teisėsaugą, apie prokuroro Kęstučio Betingio sprendimus ir kai kurių Lietuvos teismų sprendimus. Pasirodo, Lietuvos teismai, talkindami VSD, gali falsifikuoti bylas“, – teigė PDI direktorius.
Iš politikų – kapų tyla
D.Kuolys apgailestaudamas kalbėjo apie į šią situaciją niekaip nereaguojančius šalies politikus. „Politikai tyli. Kodėl? Kiek ilgai? Kiek slaptosios tarnybos dar galės žaisti mūsų vaikų likimais? <...> Ar tai teisinė, ar tai civilizuota valstybė? Ar mes vėl lauksime grūmojimo iš šalies, kai europinės institucijos suklus ir pradės klausti, jau dabar klausia: kas pas jus čia, Lietuvoje, darosi?“ – svarstė aktyvus visuomenės veikėjas.
Savo ruožtu L.Donskis pabrėžė, kad E.Kusaitės istorija – dar vienas įrodymas apie „itin keistus Saugumo departamento žaidimus“.
„Faktas toks: VSD metodai nebe pirmą kartą kelia rimtų įtarimų. Kiek tai susiję ir neatitinka demokratinių valstybių profesionalių tarnybų naudojamų metodų. <...> Mums tai kelia nerimą, nes jei tai tęsis toliau, patikėkite, eitynės ir homofobijos protrūkis taps tik epizodu Lietuvos žmogaus teisių pažeidimų istorijoje. Mes, ko gero, esame išvakarėse dar skandalingesnių istorijų“, – apgailestavo europarlamentaras.
VSD darbuotoją išsiuntė į lovą
Ne mažiau šalies žmogaus teisių gynėjams nerimo kelia ir visoje Europoje liūdnai nuskambėjęs įvykis, susijęs su Lietuvoje gyvenusių čečėnų Gatajevų šeima. Ši šeima, vadinta Grozno angelais, priglaudė ir globojo ne vieną našlaitį. Tačiau Lietuvoje šeima apkaltinta esą prastu elgesiu su globotiniais.
Ar iš tiesų dabar STASI ir KGB naudoti metodai, siuntimas jaunų pareigūnų į lovas taps Lietuvos saugumo praktika?„Situacija skandalinga. Mes žinome, kad VSD į šią šeimą infiltravo savo darbuotojų. Vienas iš jų tiesiog pradėjo romaną su viena iš Gatejevų įvaikintų dukterų. Šiandien ši mergaitė susilaukė kūdikio nuo VSD darbuotojo, tai yra įrodytas faktas. Šis žmogus įkišo jai klausymosi aparatūrą ir ji sekė savo globėjus. Šie faktai buvo atskleisti Helsinkyje, kai mergaitė atvirai prisipažino“, – pasakojo L.Donskis.
Negana to, pasak europarlamentaro, paaiškėjo, kad Kaune prokuroro K.Betingio nurodymu šią civilinę bylą tyrė septyni VSD darbuotojai. „Tai yra visiškai nenormalu. Tai yra pati tikriausiai anomalija. Kaip galima į civilinę bylą įtraukti septynis slaptosios tarnybos profesionalus? Tie dalykai kelia daugybę klausimų. Palieku spekuliacijas, kokią įtaką Rusija ir FSB gali daryti mūsų šalies Saugomo departamentui. Neturiu jokių įrodymų. Tačiau vienas dalykas abejonių nekelia: tai, kad Gatajevai, gyvenę Lietuvoje, dėl persekiojimo pasiprašė politinio prieglobsčio kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Suomijoje, yra absoliučiai nenormalu ir siunčia pačią prasčiausią žinią apie mus žmogaus teisių organizacijoms“, – liūdnai konstatavo politikas.
AT: byla fabrikuojama, VSD terorizuoja toliau
Savo ruožtu D.Kuolys atkreipė dėmesį, kad net ir Aukščiausiajam Teismui (AT) nustačius, kad Gatajevų šeimos byla buvo sukurpta, Saugumo departamentas toliau terorizuoja šios šeimos artimuosius.
„Į Lietuvą, ieškodama laisvių ir teisių, atvyko Gatajevų šeima. Tačiau čia ji susidūrė su mūsų slaptųjų tarnybų persekiojimu. Tokiu pat, kaip ir Čečėnijoje ar Rusijoj. Byla, kaip neseniai nustatė AT, buvo fabrikuojama. AT tai nustatė savo nutartimi, pripažino, tačiau VSD toliau veikia ir toliau terorizuoja Gatajevų šeimos artimuosius“, – kalbėjo D.Kuolys.
Jo įsitikinimu, ir šiuo atveju labiausiai glumina politinės valdžios tyla. Nors Gatajevų byla viešojoje erdvėje nagrinėjama jau seniai, politinio jos įvertinimo nėra.
„Ar iš tiesų dabar STASI ir KGB naudoti metodai, siuntimas jaunų pareigūnų į lovas taps Lietuvos saugumo praktika? Gatajevų byla liudija, kad tai jau tampa praktika. Kol mūsų politinis elitas nesirūpins piliečiais, laisva, oria Lietuva, nestos už jų teises ir laisves taip, kaip dabar stoja už savo privačius interesus, tol mūsų laisvėms kyla didelė grėsmė“, – konstatavo PDI direktorius.
Kompensacija – ant mokesčių mokėtojų pečių
Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius pritarė kolegoms ir pabrėžė, kad VSD „veiklos metodai gali būti pavadinti nusikalstami“. Pasak jo, šiuo metu Gatajevų šeima teismui padavė ieškinį dėl neteisėto sulaikymo. H.Mickevičius neabejoja, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai šiai šeimai turės sumokėti komensaciją už nelaisvėje praleistas dienas.
„Be to, ruošiamas ieškinys Lietuvai Europos Žmogaus Teisių Teisme. Turime įdomią precedento neturinčią koliziją tarp arešto orderio, kuris buvo išduotas, bet dabar jau nebegalioja, ir prašymo suteikti politinį prieglobstį tuo pagrindu, kad kitoje ES šalyje persekiojami tam tikri asmenys“, – pasakojo H.Mickevičius.
