Neformaliai aukštesniąją valstybės tarnybą turime
Aukštesnioji valstybės tarnyba paprastai suprantama kaip aukščiausio lygio įstaigų vadovų grupė, kuriai taikomi specialūs kompetencijų reikalavimai – kitokie nei likusiems valstybės tarnautojams. Tai vadybininkai, vadovai, kurie privalo išmanyti ne kokią nors konkrečią sritį kaip kiti valstybės tarnautojai, o mokėti planuoti, organizuoti įstaigos darbą, siekti tikslų, spręsti problemas, žodžiu, vadovauti.
Įvairiose šalyse aukštesniosios valstybės tarnybos apimtis gana ženkliai skiriasi. Vienose ji labai minimali, kitose stipriai išvystyta, aiškiai atskirta nuo bendrosios valstybės tarnybos – vadovams keliami specifiniai reikalavimai, skiriasi atrankos, priėmimo, karjeros, atleidimo ir kiti principai. Štai Nyderlanduose yra net atskira institucija, atsakinga už aukštesniosios tarnybos valdymą. Ji ne tik organizuoja aukštesniųjų vadovų atranką, priėmimą, bet net ir daliai iš jų moka atlyginimą.
Be Lietuvos, aukštesniosios valstybės tarnybos sistema nėra įteisinta tik dviejose Europos Sąjungos šalyse: Vengrijoje ir Čekijoje. Visgi neformaliai ji yra ir Lietuvoje, tačiau funkcionuoja kaip visos karjeros valstybės tarnybos dalis. Tai ministerijų kancleriai, Vyriausybės įstaigų vadovai, įstaigų prie ministerijų vadovai. Būtent jie naujajame Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūlomi laikyti aukštesniaisiais vadovais.
Aiškinamasi, kokia galėtų būti Lietuvos aukštesnioji valstybės tarnyba
Šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai atlieka Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimą, kurio metu aiškinasi, koks aukštesniosios valstybės tarnybos modelis galėtų būti tinkamiausias Lietuvai, kokią įtaką jos įteisinimas galėtų padaryti viešojo administravimo kokybei, kokios galėtų kilti grėsmės kuriant aukštesniosios valstybės tarnybos sistemą ir kaip šį Valstybės tarnybos departamento pasiūlymą vertina vadovai, kuriuos būtų galima priskirti aukštesniajai valstybės tarnybai.
Kai valstybės tarnyboje atsiranda specialus vadybininkų sluoksnis, ne tik valstybė, visuomenė, bet ir jie patys sau kelia kiek kitokius, specialius reikalavimus. Taigi sustiprėja jų motyvacija didinti vadybos, vadovavimo, lyderystės gebėjimus, netgi savotiškai konkuruoti tarpusavyje. Tampa nebeįmanoma pateisinti savo neveiklumo ar nesugebėjimo pasiekti rezultatų“, – tvirtina doc. dr. Saulius Pivoras.
Pusantrų metų truksiantis projektas „Aukštesniosios valstybės tarnybos kūrimas, tobulinant vadovavimo procesus viešojo administravimo sistemoje“ baigsis šių metų rudenį – jo rezultatai bus pateikti mokslinėje studijoje. Projekto vadovas doc. dr. Saulius Pivoras, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros vedėjas, tikisi, kad tyrimo duomenimis bus galima pasinaudoti kuriant Lietuvoje aukštesniąją valstybės tarnybą, jie padės užkirsti kelią kai kurioms tyrimu atskleistoms grėsmėms.
Įgyvendinant projektą išnagrinėta Estijos, Latvijos, Belgijos, Nyderlandų aukštesniosios valstybės tarnybos praktika, atlikta po 3–4 interviu su kiekvienos iš šių šalių ekspertais. Taip pat surengta daugiau nei 20 išsamių ekspertinių interviu su Lietuvos aukštesniosios valstybės tarnybos grandžiai priskirtinais tarnautojais, politikais, esamais ir buvusiais ministrais bei atlikta daugiau nei 300 respondentų anketinė apklausa.
Interviu ir apklausų metu aiškintasi, kokius aukštesniosios valstybės tarnybos pliusus ir minusus mato tarnautojai ir politikai, kokio, jų nuomone, aukštesniosios valstybės tarnybos modelio bei organizacinės sandaros Lietuvai reiktų, kas galėtų trukdyti šiai sistemai sėkmingai veikti.
Vadovai pritaria aukštesniosios valstybės tarnybos įteisinimui
Kaip rodo tyrimo duomenys, apie 60 proc. apklaustų vadovų mano, kad Lietuvai reiktų įteisinti aukštesniąją valstybės tarnybą. Apie pusė respondentų (49 proc.) mano, kad aukštesnieji vadovai galėtų būti atrenkami iš tam tikro rezervo, iš anksto sudaryto potencialių kandidatų sąrašo. T. y. pirma būtų atrenkami tinkami kandidatai į aukštesniuosius vadovus – jie patektų į aukštesniųjų vadovų rezervą, iš kurio būtų atrenkami kandidatai į konkrečią vadovo poziciją.
Įdomu tai, kad nors tik trečdalis (29 proc.) respondentų nurodė turintys vadovaujamojo darbo patirties privačiame sektoriuje, vis dėlto nemaža dalis (49 proc.) pritaria, kad rengiant atranką į aukštesniųjų vadovų pareigas reikia pritraukti kiek įmanoma daugiau kandidatų, turinčių vadovaujamojo darbo patirties privačiame sektoriuje.
Įteisinę pagerintume vadovavimo kokybę
Mokslininkas S. Pivoras įsitikinęs, kad Lietuvai būtų naudinga įteisinti aukštesniąją valstybės tarnybą kaip atskirą personalo sistemą. Kai oficialiai įtvirtinama kažkokia profesinė grupė, jai automatiškai atsiranda specialus dėmesys. Koks tas dėmesys, priklauso nuo tikslų.
Pavyzdžiui, daugelis šalių kurdamos aukštesniąją valstybės tarnybą kaip vieną iš svarbiausių tikslų įvardija kokybiškesnį, profesionalesnį valstybės įstaigų valdymą. Taigi jos itin rūpinasi aukštesniųjų vadovų mokymu. Ir tai – ne tik tradiciniai seminarai auditorijose, bet labiau praktiniai, tikslingi, orientuoti į konkretaus vadovo poreikius mokymai, konsultacijos su vadybos ekspertais. Jau minėtuose Nyderlanduose vadovų mokymai labai kruopščiai planuojami atsižvelgiant į šiuo metu vadovo sprendžiamas problemas ir ateities karjeros planus.
Kitas svarbus aspektas – skatinimas kuo daugiau bendrauti tarpusavyje, kontaktuoti, dalytis patirtimi, tartis. Pasak S. Pivoro, kiekviena institucija gyvena savo gana uždarame pasaulyje, o atsiradus aukštesniajai valstybės tarnybai vadovams daugiau tenka komunikuojant tarpusavyje, atsiranda platesnis žvilgsnis „už savo kiemo ribų“, todėl tų atskirų pasaulėlių tampa mažiau, lengviau sprendžiami tarpžinybiniai klausimai, priimami visuomenei naudingesni sprendimai.
Dar vienas aukštesniosios valstybės tarnybos privalumų, kurį rodo kitų šalių praktikos analizė ir kurią pripažįsta tyrimo respondentai – lankstumas, paprastai įgyvendinamas per vadovų kadencijas. Kodėl vadovų kadencijos yra gerai? „Jos neleidžia vadovams aptingti. Nuolat judantys iš vienos vietos į kitą vadovai ne taip biurokratiškai žiūri į savo darbą, jį mato kaip projektą, iššūkį, kurį turi įveikti, jie koncentruojasi ne ties techniniais, o ties vadybiniais dalykais. Į naują darbovietę ateinama su entuziazmu, šviežiomis idėjomis, noru kažką reikšmingo nuveikti“, – vardija S. Pivoras.
Mokslininkas taip pat mano, kad aukštesnioji valstybės tarnyba sumažintų valstybės tarnybos politizaciją, sumažintų vadovų priklausomybę nuo politikų.
„Teigiamus šios sistemos sukūrimo rezultatus pajustume tik po kurio laiko. Mat susiformuoti lyderių grupei, išlavinti jų vadovavimo kompetencijas, atsirasti valstybiniam požiūriui reikia laiko ir įdirbio“, – tvirtina jis.
Pirmieji žingsniai jau žengti
Lietuvoje jau žengti pirmieji žingsniai siekiant kokybiškesnės vadovų atrankos – jiems taikomi kitokie reikalavimai nei specialistams. Nuo praėjusių metų birželio 1-osios dienos visi, siekiantieji tapti valstybės, savivaldybių įstaigų ar jų padalinių vadovais turi pasitikrinti vadovavimo gebėjimus. Šis patikrinimas atliekamas centralizuotai Valstybės tarnybos departamente.
Patikrinimo metu skirtingos užduotys pateikiamos skirtingo lygio vadovams. Vienokios tiems, kurie siekia įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, ministerijos, administracijos vadovo ar jo pavaduotojo pareigų, t. y. aukščiausio lygio vadovo pareigų. Ir kitokios – pretenduojantiems į padalinio lygio vadovo pareigas: administracijos padalinio vadovo, jo pavaduotojo ar kitas valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas.
Šiems valstybės tarnautojų atrankos principams viešojo administravimo mokslininkas S. Pivoras pritaria: „Tai visiškai normalu, kad vienokių gebėjimų, patirties, savybių reikia specialistui, kitokių skyriaus vedėjui ir dar kitokių ministerijos kancleriui. Manau, kad šie pokyčiai buvo būtini. Turėtume nesustoti ir eiti toliau šia kryptimi – įteisinti aukštesniąją valstybės tarnybą.“
Vadovavimo gebėjimų tikrinimo sistema sukurta Valstybės tarnybos departamentui įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas“ (kodas Nr. VP1-4.1-VRM-01-V-01-002).
