Jie nuogąstauja, kad Lietuvai artimiausi penkeri metai bus labai sunkūs ir reikės labai įtemptai dirbti norint įtikinti kitas bendrijos partneres, kad Europos Sąjunga turi išlikti tvirta Ukrainos rėmėja.
Socialdemokratė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė pažymėjo, kad čia pasitarnauti galėtų bent jau vieninga visų Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų laikysena.
„Visus vienuolika Lietuvos europarlamentarų reikėtų mobilizuoti. Nors ir priklausome skirtingoms frakcijoms, esame skirtingų pažiūrų, mes vardan Lietuvos galime ir turime jungtis“, – penktadienį Seime pareiškė V.Blinkevičiūtė.
Nors ir priklausome skirtingoms frakcijoms, esame skirtingų pažiūrų, mes vardan Lietuvos galime ir turime jungtis, – ragino V.Blinkevičiūtė.
Tačiau kol kas nepanašu, kad jos žodžiai gali virsti tiesa. Lietuvos europarlamentarai Valdemaras Tomaševskis, Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas tikrai ne visuomet Europos Parlamente išsako suderintą Lietuvos poziciją. Šie europarlamentarai nepasirodė ir penktadienio Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje, nors į jį buvo pakviesti.
Posėdyje dalyvavo tik šeši iš vienuolikos Lietuvos europarlamentarų: Valentinas Mazuronis, Zigmantas Balčytis, Antanas Guoga, Gabrielius Landsbergis, Vilija Blinkevičiūtė ir Petras Auštrevičius.
Tiesa, A.Guoga ir V.Mazuronis garsiai posėdyje nepratarė nė žodžio.
Stalinistų Europa?
Tuo tarpu kiti europarlamentarai žodžių į vatą nevyniojo. Prabilti tiesiai ir be jokių užuolankų juos išprovokavo maniusio, kad šis posėdis yra uždaras, „darbiečio“ M.Zasčiurinsko klausimas.
„Jūs profesionalai esate, labai aukštai esate. Taigi paprastas klausimas: kaip jums atrodo mūsų labai aktyvi, paprastai tariant, kova prieš Rusiją?“ – pasiteiravo „darbietis“.
Visi europarlamentarai jį išgirdę nuščiuvo. Tuomet P.Auštrevičius tiesiai rėžė, kad naujos sudėties Europos Parlamente tiek tarp kairiųjų, tiek tarp dešiniųjų pilna stalinistų, su kuriais net neišeina normaliai kalbėtis.
Yra ten žmonių, kurie šneka tą patį, ką jūs galite išgirsti rusiškų kanalų propagandinėse laidose, spaudoje, – teigė G.Landsbergis.
„Svarstėme Ukrainos ratifikavimą ir Moldovos ratifikavimą, o salėje sėdi jauni net ne komunistai, o stalinistai-trockistai. Jie yra pasiruošę sunaikinti ES. Jeigu būtų jų valia, jie paleistų visas pagrindines institucijas ir pakeistų sutartis. Kalbėtis su jais kažką konstruktyviai nepavyksta. Jie ne tik, kad neleidžia bandyti analizuoti Rusijos politikos. Jie teigia, kad, kai Rusija buvo Sovietų Sąjunga, tai buvo gera valstybė. Ką dar bekalbėti, kai pirmas sakinys toks?“ – apgailestavo P.Auštrevičius.
Jam pritardamas konservatorius Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad Lietuvos atstovų Europos Parlamente pagrindine užduotimi pastaruoju metu virsta paprasčiausias tiesos sakymas.
„Ten yra skleidžiamas melas, ten yra skleidžiama Kremliaus pozicija kiekvieną dieną visuose posėdžiuose ir komitetuose, ir plenarinėje. Yra ten žmonių, kurie šneka tą patį, ką jūs galite išgirsti rusiškų kanalų propagandinėse laidose, spaudoje. Jei to neatkirsi, jeigu neįvardinti to melu, jei nepasakysi teisingos informacijos, tada ten bus melo erdvė ir viskas“, – pareiškė G.Landsbergis.
Nepatenkinti J.C.Junckeriu ir prorusiškais komisarais
Visi posėdyje dalyvavę europarlamentarai abejojo dėl naujojo Europos Komisijos pirmininko J.C.Junckerio galimybių vadovauti demokratiškai. Nerimą Europos politikams kelia J.C.Junckerio sprendimai dėl šalių deleguotiems eurokomisarams skiriamų portfelių.
Socialdemokratai labiausiai piktinosi dėl to, kad per oficialius klausymus jie beveik neturi galimybių būsimiems eurokomisarams pateikti savo klausimus, mat klausinėtojams skiriama ir per mažai laiko ir jų klausimai, pagal J.C.Junckerio nustatytą tvarką, turi būti parengti iš anksto.
Be to, jie tvirtino, kad J.C.Junckeris pasielgė neteisingai kai kurias sritis atimdamas iš vienų komisarų ir atiduodamas kitiems. Dar labiau europarlamentarus piktino ir stebino tai, kad anksčiau buvęs ES plėtros komisaro postas dabar virto tik Derybų dėl ES plėtros komisaro postu, taip aiškiai nurodant, kad per artimiausius penkerius metus nei Gruzija, nei Ukraina, nei Moldova gali nė nesvajoti apie narystę.
Lietuvos europarlamentarams neįtinka Vengrijos ir Slovėnijos deleguoti eurokomisarai.
V.Blinkevičiūtė tiesiai pasakė, kad jos frakcija norėtų, kad Vengrijos deleguotas Tiboras Navracsicsas dėl savo proputiniškos pozicijos netaptų švietimo, informavimo ir žiniasklaidos eurokomisaru.
G.Landsbergis pridėjo, kad jo frakcija nebalsuotų už slovėnės Alenkos Bratušek kandidatūros į energetikos komisares, mat net patys slovėnai kalba apie jos artimus ryšius su „Gazprom“.
Tačiau greičiausiai abu šie komisarai bus paskirti, nes J.C.Junckeris nesileidžia į jokias derybas dėl eurokomisarų portfelių keitimo ar jų nepatvirtinimo.
„Jokių išimčių nėra numatyta. Jo derybinė pozicija yra, kad niekas neturėtų keistis išvis. Penkiolika kartų J.C.Junckerio buvo klausiama, ar bus keičiami tie komisarai, kurie netinka. Jo atsakas buvo „ne“, – sakė G.Landsbergis.
