Įstatymą stumia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), kuri į Seimą pateko sudariusi bloką su Rusų aljansu ir Liaudies partija. Prezidentė, o jai pritaria ir Seimo Teisės departamentas, pareiškė, kad toks įstatymas pažeistų Konstituciją.
Prezidentė, o jai pritaria ir Seimo Teisės departamentas, pareiškė, kad toks įstatymas pažeistų Konstituciją.
LLRA deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė parengė Tautinių mažumų įstatymą, kuris įteisintų dvikalbystę tose savivaldybėse, kuriose tautinės mažumos sudaro ketvirtadalį gyventojų, tačiau projektas įstrigo Strateginiame komitete Vyriausybėje, nes jo nepasirašė Darbo partijos deleguotas kultūros ministras Šarūnas Birutis.
LLRA atstovai Seime tuoj pat ištraukė kitą variantą – 1989-aisiais priimtą Tautinių mažumų įstatymą, galiojusį iki 2010 metų.
Žada įgyvendinti pažadus
Seimo Teisės departamentas teigia, kad toks ketverius metus nebegaliojančio įstatymo „atkūrimas“ Konstitucijoje nenumatytas, todėl neįmanomas. Šį įstatymą praėjusios kadencijos Seime jau bandęs atgaivinti Jaroslavas Narkevičius sako, kad sieks savo: „Mes ketiname vykdyti rinkimų įsipareigojimus ir susitarimus.“
Seimo rinkimuose Rusų aljanso ir Liaudies partijos atstovus priglaudęs LLRA pasižadėjo išsikovoti, kad savivaldybėse, kur tautinė mažuma sudaro dešimtadalį gyventojų, būtų oficialiai vartojamos dvi ar net trys kalbos.
„Mūsų Lenkų rinkimų akcijos programoje įrašyta 10 procentų – kaip Čekijoje“, – sako LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
Jei pavyktų prastumti tokius pažadus, sostinės Gedimino prospektas turėtų būti vadinamas trimis kalbomis: oficialiais duomenimis, Vilniuje yra daugiau nei 16 proc. lenkų ir beveik 12 proc. rusų. Tačiau didžiausia tikimybė, kad dvikalbystė bus įteisinta Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų rajonuose bei Visagino ir Klaipėdos savivaldybėse. Mat čia lenkai arba rusai sudaro daugiau nei ketvirtadalį.
Konstitucinis Teismas 1999 ir 2009 metais išaiškino, kad lietuvių kaip valstybinės kalbos statusas reiškia, jog visi viešieji užrašai ir asmenvardžiai dokumentuose rašomi tik valstybine kalba, tačiau bendrauti tautinių mažumų kalba nėra draudžiama. Lenkų atstovai primena, kad Lietuva įsipareigojo tam tikrais atvejais įteisinti dvikalbystę 2000 m., kai ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.
„Jeigu Lietuva vykdytų tarptautines konvencijas, prie kurių ji yra prisijungusi, tokio įstatymo gal ir nereikėtų, bet kadangi pas mus viskas yra siejama su Lietuvos Konstitucija, valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Aš manau, kad galima pakeisti ir Konstituciją – čia nieko tokio nėra, čia natūralus dalykas“, – sako Nepriklausomybės akto signataras, advokatas Česlavas Okinčicas.
Aistės Račkauskaitės-Burneikienės mokslinės disertacijos tema „Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbinės garantijos: tarptautinių standartų įgyvendinimas Lietuvoje“. Anot mokslininkės, įgyvendinant konvencijos nuostatas palikta nemažai laisvės pačioms valstybėms.
600 metų Lietuvoje gyvuojančios totorių bendruomenės pirmininkas Adas Jakubauskas prisidėjo prie Tautinių mažumų įstatymo koncepcijos kūrimo. Darbas buksavo kelerius metus, kol visai įstrigo.
Siekta parengti įstatymą, kuris laiduotų tautinių mažumų kultūrų puoselėjimą, tačiau pateiktame projekte prirašyta daug nereikalingų teiginių.
Prezidentės patarėja sako, kad tokio įstatymo nereikia
Prezidentės patarėja Virginija Būdienė sako, kad Tautinių mažumų apsaugos pagrindų ir Žmogaus teisių konvencijų nuostatos yra integruotos į Lietuvos įstatymus, todėl kurti specialų įstatymą tautinėms mažumoms nėra prasminga. Jį priėmus būtų sustabdyta lenkų ir rusų integracija, o nemokantiems šių kalbų – apribota galimybė įsidarbinti kai kurių savivaldybių valstybinėse įstaigose.
Manoma, kad kai kurios šio įstatymo nuostatos gali kelti grėsmę visoms Baltijos šalims, nes jos naudingos Latvijoje ir Estijoje veikiančioms radikalioms Rusijos tėvynainių organizacijoms.
Europos Parlamentas (EP) ne kartą atmetė jų atstovų reikalavimus pripažinti rusų kalbą kaip ES kalbą.
Latvijoje nerimsta aistros dėl referendumo, kuriuo siekta Konstitucijos pataisomis įteisinti dvikalbystę.
