„Mediniai Lietuvos sinagogų pastatai yra unikalūs visos Europos mastu. Tiek vietos identitetui suvokti ir saugoti, tiek turizmui vykdyti. Konkrečiai Žiežmarių sinagoga yra puiki kultūrinė erdvė, kurioje neabejotinai galėtų būti atliekamos bendruomenei reikalingos funkcijos“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Praėjusią savaitę Žiežmariuose vyko susitikimas, skirtas aptarti medinės Žiežmarių sinagogos ateitį, panaudojimo galimybes. Jame dalyvavo Kultūros paveldo departamento, Lietuvos žydų bendruomenės, Kultūros ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės, Žiežmarių kultūros centro ir bendruomenės atstovai.
Pasak Kultūros paveldo departamento pranešimo, susirinkusieji vieningai sutarė, kad Žiežmarių sinagoga – išskirtinis kultūros paveldo objektas, svarbus ne tik miesteliui, bet ir visai valstybei.
Susitikimo metu apsvarstyti įvairūs Žiežmarių miesteliui, Kaišiadorių rajonui ir visai valstybei naudingi Žiežmarių sinagogos panaudojimo variantai. Vieta žydų, o galbūt visų rajone gyvenusių tautinių mažumų istorijai pristatyti, moksleivių edukacijai vykdyti, turizmui plėtoti – tai tik kelios iš svarstytų alternatyvų.
„Geriausia būtų rasti kompleksišką sprendimą: imtis ne tik sinagogos, bet ir kitų žydų kultūrą liudijančių objektų miestelyje, ir taip sukurti dar patrauklesnį objektą. Galbūt ne tik “pravažiuojamą„ tarp Vilniaus ir Kauno, bet tokį, į kurį planuojama atskira kelionė“, – sakė kultūros viceministras Romas Jarockis.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad bendruomenė neturinti finansų nykstančioms sinagogoms sutvarkyti, todėl Kaišiadorių rajono savivaldybei sutikus, ilgalaikei panaudai perleistų jasi Žiežmarių sinagogą.
„Norime, kad sutvarkytoje sinagogoje savo vietą atrastų ir rajono žydai, jų istorija, tačiau žinome, kad pagal paskirtį – kaip maldos namai – sinagoga nėra ir artimiausiu metu nebus kam naudotis, todėl imkite pastatą, tarkitės su bendruomene ir naudokitės juos. Tik taip sugebėsime išsaugoti šį išskirtinį objektą“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Institucijų ir bendruomenės atstovai nutarė artimiausiu metu kruopščiai apsvarstyti pastato perleidimo ilgalaikei panaudai galimybę, dėl visuomenės poreikius labiausiai atitinkančios pastato paskirties pasitarti su vietos gyventojais.
Žiežmarių sinagoga buvo pastatyta XIX amžiaus antroje pusėje.1918 metais ji stipriai nukentėjo nuo gaisro, tačiau buvo atstatyta. Po Antrojo pasaulinio karo prie jos buvo pristatytas priestatas ir sinagoga buvo naudojama kaip sandėlis.
Nuo 1980 metų ji nenaudojama ir, nors yra įtraukta į Europos Tarybos inicijuotą programą „Europos žydų paveldo kelias“ kaip turinti ypatingą vertę, ji po truputį nyksta. Vietos gyventojų iniciatyva buvę maldos namai dabar iškuopti, pagal išgales prižiūrimi ir laukia rekonstrukcijos.