„Buvo gerai, gal net labai gerai. Netyčia išėjo…“ – pusmečio darbą ir dar ilgesnį pasiruošimą jam kukliai apibendrino nuolatinis atstovas prie ES ambasadorius Raimundas Karoblis. ES Tarybos sekretoriato žmonės, atrodo, su nerimu laukia Graikijos pirmininkavimo nuo Naujųjų, o mūsiškį prisimins su nostalgija. „Jūs laukiate savo pirmininkavimo pabaigos, o mes – ne“, – jie prisipažino Lietuvos diplomatams.
Airiai patampė nervus
2004-aisiais į ES įstojusi Lietuva jos Tarybai pirmininkavo pirmą kartą ir pirmoji iš Baltijos šalių. Bendrijos narės paeiliui pirmininkauja ministrų susitikimams, komitetams ir darbo grupėms. Per tą laiką surengiama daugiau nei 3 tūkst. susitikimų, iš kurių apie 200, įskaitant 16 ministrų lygio susitikimų, vyko Lietuvoje, likusieji – Briuselyje ir Liuksemburge.
Ambasadorius Raimundas Karoblis: „Buvo gerai, gal net labai gerai. Netyčia išėjo…“
Taryba yra viena iš dviejų institucijų, priimančių ES reikalingus įstatymus, dirbančių su biudžetu ir nustatančių ES politiką. Lietuvos uždavinys buvo nešališkai suvaldyti šį procesą, atstovauti ES Tarybai bendraujant su Europos Komisija (EK) ir Europos Parlamentu (EP).
Pirmininkavimas nežadėjo būti lengvas. Tik paskutinėmis ankstesnio – Airijos pirmininkavimo dienomis pavyko pasiekti kompromisą su EP dėl daugiametės finansinės perspektyvos.
Iki paskutinių dienų nebuvo aišku, kas nutiks su rekordiškai mažu – nė trilijono eurų nesiekiančiu biudžetu 2014-2020 metams, – ar Airijai pavyks gauti EP pritarimą. Europarlamentarai reikalavo didesnio lankstumo skirstant nepanaudotas lėšas, daugiau pinigų skirti kovai su jaunimo nedarbu. Pasiekus susitarimą, Lietuvai teko derėtis dėl 960 mlrd. eurų finansinės perspektyvos įgyvendinimo dokumentų.
Dėl nepasirašytos sutarties su Ukraina ir ramina, ir peikia
Diplomatai pirmininkavimą vadino galimybe Lietuvai prisistatyti kaip patikimai šaliai ir prisijaukinti Europą, lygino su brandos egzaminu – laukė ne tik garbė, bet ir sunkus darbas derinant šalių pozicijas, derantis su EP ir EK, baigiant airių neįveiktus darbus. Pirmininkavimas reiškia įstatymų leidybą, todėl jo sėkmė matuojama ne konferencijų ar renginių, o suderėtų teisės aktų skaičiumi.
„Tai yra užslėptas dalykas ir tokiu lieka, jei viskas vyksta gerai. O jei blogai, nei Rytų partnerystės, nei energetikos konferencijos mūsų neišgelbės“, – sakė vienas diplomatas.
Lietuvos prioritetai buvo ekonominis augimas ir finansų tvarumas, energetinis saugumas, ES Baltijos jūros regiono strategija, veiksminga ES išorės sienų apsauga, Rytų partnerystė.
Lapkričio pabaigoje Vilniuje surengtas Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimas tapo vienu matomiausių per visą pusmetį. Jame tikėtasi pasirašyti Asociacijos ir Laisvos prekybos sutartis su Ukraina, bet šios prezidentas Viktoras Janukovyčius paskutinėmis dienomis pareiškė dokumentų nepasirašysiantis.
Buvo bijoma, kad, jei nebus konkrečių poslinkių, susitikimas, nors jame dalyvavo tokie įtakingi politikai, kaip Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, greitai nugrims užmarštin. Renginys buvo įvertintas nevienareikšmiškai.
Vieni politikai ir apžvalgininkai nuogąstavo, kad susitikimas nebūtų užgožtas vieno dokumento – nepasirašytos sutarties, ir ragino kalbėti apie problemas Ukrainoje. Anot jų, tūkstantinių mitingų Kijeve baigtis parodys, ar susitikimas pastūmėjo procesą į priekį, ar liks juodu puslapiu istorijoje. Skeptikai savo ruožtu aiškino, kad Vilniaus susitikimas buvo nuviliantis pažeminimas, o ES pralaimėjo Rusijai.
Kad ir kaip būtų vertinamas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, jis jau pakeitė istorijos eigą – ukrainiečiai pradėjo garsiai ir primygtinai reikalauti, kad šaliai būtų atvertas kelias į Europą.
