Nacionalinis susivienijimas Vilniaus centre savavališkai pakabino K.Škirpos atminimo lentą

„Šiandien po daugiau nei trijų metų institucijų patyčių ir vilkinimo ant buvusio Lietuvos kariuomenės karo komendantūros pastato, kur 1918 metais dirbo pirmasis savanoris, pulkininkas Kazys Škirpa, Nacionalinis susivienijimas pakabino jo garbei skirtą atminimo lentą.

Nors ir išvakarėse, sveikinu visus su Birželio sukilimu. Linkiu, kad ir valdžia, pabijojusi Seime minėti šį šlovingą Lietuvos istorijos puslapį, visgi surastų drąsos jį pagerbti, o ne trinti jo atminimą“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica.

Apie atminimo lentos pakabinimą nebuvo skelbta iš anksto.

Į šį V.Sinicos pranešimą reagavo Vilniaus miesto tarybos valdančiosios koalicijos narė konservatorė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė, parašiusi, kad nesuderintos atminimo lentos bus nukabintos.

„Atminimo lentų kabinimas Vilniuje labai aiškiai reglamentuotas. Savavališkai kabinamų atminimo lentų likimas irgi labai aiškus – nukabinimas. Taisyklės galioja visiems vienodos“, – rašė ji.

Aistros dėl K.Škirpos atminimo įamžinimo jau virė prieš keletą metų.

2019-ųjų liepą diplomato bei karininko K.Škirpos vardo alėją Vilniaus savivaldybė pervadino į Trispalvės alėją. Tokį sprendimą Vilniaus valdžia grindė viešai deklaruotomis K.Škirpos antisemitinėmis pažiūromis. K.Škirpos gerbėjai protestavo, bandė grąžinti alėjos pavadinimą, bet nieko nepešė.

V.Sinicos vadovaujamas jaunimo sambūris „Pro Patria“ jau 2019 m. iš surinktų aukų pagamino atminimo lentą K.Škirpai.

Ją buvo numatyta pakabinti ant Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pastato, kuriame K.Škirpa dirbo 1918 metais. Visgi lentos kabinti neleista.

Prieštaringas K.Škirpos portretas

K.Škirpos atminimo įamžinimo gynėjai akcentuoja jo vaidmenį valstybingumui – jis 1919 metais sausio 1-ąją kartu su kitais Lietuvos savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę, ėjo svarbias diplomatines pareigas tarpukariu ir priešinosi sovietų okupacijai.

K.Škirpa laikomas ir Birželio sukilimo vienu iš vadų. Tai buvo ginkluotas Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadovaujamas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 metų birželio 22 dieną, nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, tikintis, kad nacistinė Vokietija padės atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Sukilimo metu paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija, o Laikinoji vyriausybė siekė atkurti nepriklausomybę, tačiau tikslas liko neįgyvendintas nacių Vokietijai įvedus okupacinį režimą. Sukilimas buvo stichiškas, kas lėmė sumaištį, plėšimo atvejus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr./LAF Berlyno skyriaus vadas K.Škirpa

Istorikai primena ir kitą sukilimo pusę: tarp kai kurių maišto dalyvių tvyrojo nacionalsocialistinė nuotaika, sukilėlių sudaryta Laikinoji vyriausybė ėjo į kompromisus su nacistine ideologija bei skelbė daugybę teisės aktų, ryškiai diskriminavusių tautines mažumas.

Birželio sukilimo įvykiai Lietuvos žydų atmintyje yra įsirėžę kaip jų tragedijos pradžia dėl panašiu metu prasidėjusių pirmųjų pogromų, tačiau, pasak istorikų, šių įvykių aklai susieti negalima ir būtina turėti galvoje sudėtingą to meto kontekstą, kai persipynė daugybė skirtingų veiksnių ir tragiškų nutikimų.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis K.Škirpos vertinimo klausimą sieja tiesiogiai su požiūriu į žydų tragedijos Lietuvoje svarbą.

Savo atsišaukimais jis legalizavo tokius veiksmus.

„Savo atsišaukimais jis legalizavo tokius veiksmus. Mano akyse, tam tikro mandato žudyti (suteikimas) arba atimti svetingumo teisę – kaip dažnai būdavo tuose atsišaukimuose sakoma – žydams, tai yra tam tikras nusikaltimas“, – kalbėjo Lietuvos istorijos instituto vadovas.