Studijoje (ją galima rasti čia) daug dėmesio skirta socialiniams tinklams ir informaciniams portalams. „Pastarieji konfliktai rodo, kad kova dėl žmonių protų ir širdžių yra net svarbesnė, nei tiesioginė karinė grėsmė. Taip surandami nauji antivalstybinių organizacijų nariai, renkama žvalgybinė informacija, demoralizuojama visuomenė“, – rašoma dokumente.
Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje parodė, kaip plačiai naudojamos netikros anketos socialiniuose tinkluose ir kokiais kiekiais kepami propagandiniai komentarai prie straipsnių portaluose.
Nors tokie veiksmai nesunkiai pastebimi, jų mastą sunku suvokti, nes sudėtinga atriboti internetinius trolius nuo tikrų asmenų, kurie reiškia savo nepasitenkinimą. Tyrimas leido identifikuoti netikras komentatorių ir socialinių tinklų naudotojų anketas bei išskirti trolių tipus. Taip pat parodė jų veiklos metodus.
Būtent todėl į Latvijos pavyzdį pažvelgta atidžiau, o surinkti duomenys leidžia daryti išvadas ir apie kaimynines šalis, kuriose tendencijos yra panašios.
Pastebima, kad susipriešinimas visuomenėse yra didelis, tačiau nesutarimai, kurie anksčiau virsdavo net pilietiniais karais, dabar persikelia į skaitmeninę erdvę, kur vietoje ginklų naudojami memai ir kitos priemonės.
Tai gali būti hibridinio karo priemonė, kai vidiniais nesutarimais ima naudotis priešiška šalis. Tai puikiai matoma Rusijos pavyzdžiu. Socialiniai tinklai ir kita informacinė erdvė išnaudojama psichologinėms operacijoms, verbavimui, duomenų rinkimui ir kitiems tikslams.
Pavyzdžiui, kuriant fiktyvias anketas socialiniuose tinkluose taip pat bandoma sukurti įspūdį, kad tam tikras idėjas palaiko gausus ratas žmonių. Tokie fiktyvūs profiliai net gali diskutuoti tarpusavyje pasitelkdami tendencingus ir gerai apgalvotus argumentus, kurie veda prie norimų išvadų.
Taip socialinius tinklus galima paversti ne informacijos, o dezinformacijos priemonėmis ir pasiekti nemažą kiekį žmonių. Modernūs karai labiau nukreipti į manipuliavimą visuomenės nuomone ir įtaką jų sprendimams, nei bandymu jėga užimti norimą teritoriją.
Šios tendencijos buvo labai akivaizdžios po lėktuvo MH17 numušimo Ukrainoje. Socialiniuose tinkluose netruko pasklisti profesionaliai paruoštos ir itin prieštaringos informacijos. Suprasti, kas iš tiesų įvyko, buvo labai sunku. Ukrainos valdžios atstovai buvo akimirksniu įvelti į šią diskusiją. Jiems teko aiškintis dėl įvairių metamų kaltinimų, kurių pagrįstumas buvo įrodinėjamas net suklastotais radarų duomenimis ar palydovų nuotraukomis.
Tokiomis sąlygomis atskirti tikrus ir išgalvotus faktus yra labai sudėtinga ir visuomenei lieka spėlioti, kas meluoja konkrečioje situacijoje.
Studijoje nurodoma, kad socialiniai tinklai naudojami ne tik įvairioms protesto akcijoms nušviesti, bet ir joms organizuoti. Tokiu būdu gali būti kurstoma isterija, neapykanta, raginama pažeisti įstatymus, provokuojama, gąsdinama.
Visa tai telpa termine „trolinimas“. Atlikę socialinių tinklų ir informacinių portalų monitoringą specialistai išskiria keletą internetinių trolių tipų.
2015 m. „Guardian“ išspausdino Shauno Walkerio straipsnį „Šlovinkime Putiną: Rusijos trolių fabriko viduje“. Žurnalistas pasikalbėjo su asmenimis, kurie už pinigus rašė komentarus forumuose, socialiniuose tinkluose, portaluose. Jie gyrė Rusijos prezidentą V.Putiną ir keikė supuvusius Vakarus.
Kokiais metodais jie veikia? Pagrindinis trolių tikslas – atkreipti į save dėmesį ir išlaikyti jį kuo ilgiau. Toliau stengiamasi emociškai palaužti kitus diskusijos dalyvius. Tai klasikinis trolinimas.
Hibridiniam karui pasitelkiami troliai turi papildomą tikslą – dezinformuoti.
2014 m. pabaigoje Rusijoje buvo priimta nauja karinė doktrina. Joje itin pabrėžiama informacinių operacijų svarba vykstant konfliktams.
Vien informacinėmis priemonėmis laimėti karinio konflikto neįmanoma, bet būtent taip paruošiama dirva tolimesniems konvencinio karo veiksmams. Tai puikiai buvo matyti Kryme. Ukrainos vyriausybė apkaltinama vietinių rusakalbių engimu, prasideda protesto akcijos, o sumaišties fone į suverenios valstybės teritoriją įžengia Rusijos kariai.
Beje, informacinės operacijos buvo vykdomos ne tik Ukrainoje. Antai lenkiškame „Facebook“ atsirado paskyra „Tautų respublika“, kurioje buvo bandoma platinti idėją, kad Lietuva ir Lenkija taip pat pretenduoja į Ukrainos žemes ir nori atkurti savo istorines žemes.
Suomijoje prasidėjo kampanija #SaveDonbassPeoplefromUkrArmy. Jos metu žmonėms buvo bandoma įteigti, kad reikia skubiai gelbėti Rytų Ukrainos žmones nuo Kijevo karinių pajėgų. Tam buvo renkama parama. Po šia žyma slėpėsi išgalvota informacija apie Ukrainos kariuomenės žiaurumus, civilių ir net vaikų kankinimus.
Panaši informacija ir nuorodos sumirgėjo Fox News, Huffington Post, Politico ir kitų portalų komentaruose. Laikraštis „Vedomosti“ paskelbė turimą straipsnį, kuriame šaltiniai Kremliuje nurodė, jog informacinei kampanijai pasitelkti internetiniai troliai ne tik Rusijos viduje, bet ir tokiose egzotiškose šalyse kaip Indija ar Tailandas.
Latvijoje tai buvo itin akivaizdu. Rusakalbė spauda greitai stojo agresorės Rusijos pusėn, tuo tarpu pagrindinė šalies žiniasklaida rusakalbei auditorijai nesugebėjo pateikti alternatyvios informacijos. Be to, Latvijoje itin populiarūs Rusijos televizijų kanalai.
Socialiniuose tinkluose, portalų komentaruose, rusakalbėje žiniasklaidoje nuolatos buvo kartojami tie patys dalykai: Latvija yra žlugusi valstybė, joje dominuoja socialinės problemos ir nepagarba tautinėms mažumoms, karinį konfliktą Ukrainoje išprovokavo Vakarai, o Rusija yra tikroji Ukrainos sąjungininkė.
Specialistai atlikto didelį darbą atrinkdami komentarus ir tikrindami jų autentiškumą. Studijoje galima rasti konkrečių atvejų analizę, kai vienas vartotojas sukuria šimtus komentarų cituodamas Rusijos ekspertus, Rusijos naujienų agentūras, dalindamasis nuomone apie ES sankcijas Rusijai ir pradeda kitas su šia šalimi susijusias temas.
Studijos pabaigoje ekspertai pastebi, kad kovoti su tokio pobūdžio informacinėmis atakomis nėra paprasta. Visuomenė turi išmokti atskirti nuomones, nuo per fiktyvias paskyras peršamos propagandos. Tam buvo identifikuoti trolių tipai, kurie dažniausiai pastebimi internetinėje erdvėje.