Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 04 06

Nepriklausomybės akto faksimilė perduota eksponuoti M.Mažvydo bibliotekai

Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ketvirtadienį perduota eksponuoti Vokietijoje rasto Vasario 16-osios akto originalo faksimilė.
Liudas Mažylis
Liudas Mažylis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pats dokumentą suradęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis ragino nepamiršti ir jo rasto 1917 metų gruodžio 11-osios nepriklausomybės akto. Šiame akte minima glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga.

„Kodėl kartais nureikšminami tos pirmosios formulės žodžiai apie tvirtus ir amžinus saitus tarp dviejų valstybių? Juk turime tuos saitus ir turime daugiau – turime dvišalius ryšius, turime daugiašalius, NATO formatą, Europos Sąjungos formatą. Ir tai, jog tas dokumentas keliauja čia, rodo, jog tie saitai tvirtėja, jie įgyja visiškai naujus tų ryšių formatus“, – renginyje sakė mokslininkas.

Pastaraisiais metais Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas ypač suintensyvėjo. Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje šiemet dislokuojamam NATO batalionui.

Pernai rugpjūtį buvo pasirašyta sutartis dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pirkimo už 386 mln. eurų, tai didžiausios vertės sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje. Lietuvos kariuomenė taip pat perka vokiškų savaeigių haubicų, sunkvežimių, kariai daug metų naudoja vokiškus automatinius šautuvus G-36.

Lietuvos diplomatai taip pat tikisi Vokietijos lyderystės iššūkių kupinoje Europos Sąjungoje. Tuo metu Berlynas ieško sąjungininkių, galinčių padėti atsverti euroskeptiškas nuotaikas Vidurio ir Rytų Europoje, kurios pastaraisiais metais ypač sustiprėjo Višegrado šalyse.

VIDEO: Martyno Mažvydo bibliotekoje oficialiai pristatytos Vasario 16-osios akto faksimilės

Vokietija taip pat yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, o jos kanclerė Angela Merkel prieš kelerius mėnesius pažadėjo paramą Lietuvai, siekiant Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės saugumo.

Pareigūnai tikisi, kad geri santykiai su Vokietija leis susitarti, jog nepriklausomybės aktas būtų perduotas eksponuoti į Lietuvą. Dėl to užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius praėjusią savaitę sakė sutaręs su Vokietijos diplomatijos vadovu Sigmaru Gabrieliu.

„Tas mūsų dialogas šiuo metu tikrai šiltas. Tai, kas šiandien vyksta (...), yra žingsnis į tą atsivėrimą ir bendradarbiavimą. Mes tikrai ta pačia dvasia tęsime pokalbius ir kalbėsimės. Mūsų kolegos puikiai supranta, ką šis dokumentas reiškia Lietuvai“, – sakė L.Linkevičius.

Jo teigimu, Lietuva sieks, kad Vasario 16-osios akto originalo perdavimo procesas būtų viešas.

Ministras pridūrė, kad Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve yra dar daug kitų Lietuvai istoriškai svarbių dokumentų, kurie praturtins Lietuvos istorinius tyrinėjimus.

Renginyje M.Mažvydo bibliotekoje dalyvavęs pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis sakė, kad gavusi nepriklausomybės akto faksimilę Lietuva jau praturtėjo.

Jis įžvelgia, kad dokumentą jo signatarai pasirašė skubėdami.

„Matau, kad tie 20 vyrų buvo labai tvarkingi vyrai, viską tvarkingai darė ir suprato, manau, iš įvykių eigos suprato reikšmę ir paties savo darbo, ir įvykio, ir laiko. Jie iš karto turėjo ranka rašytą nepriklausomybės aktą ir negaišo laiko laukdami, kol jis bus atspausdintas, kaip įstatymuose ar Konstitucijose sakoma, turi būti paskelbtas viešai ir tada tiktai galioja. Jie žinojo, ką daro, ir turbūt nežinojo, kiek jie turi laiko, nes tai, ką jie darė, ėjo prieš plauką ankstesniems susitarimams su Vokietijos valdžia“, – sakė V.Landsbergis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liudas Mažylis ir Vytautas Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liudas Mažylis ir Vytautas Landsbergis

Jis dėkojo aktą atradusiam profesoriui L.Mažyliui ir sakė jam kiek pavydintis.

„Tikrai gerai, kad atsirado žmogus, kuris pasakė, kad reikia pradėti ieškoti iš tikrųjų. Juk maždaug žinoma, kokia kryptimi pirmiausia (aktas) buvo siunčiamas, tai reikia ten pasižiūrėti. Štai profesorius L.Mažylis ir pasižiūrėjo, ir atrado tokį baravyką ten, kur jis turėjo būti. Aš pavydžiu to baravyko, bet be jokio pykčio“, – kalbėjo V.Landsbergis.

Istorikai mano, kad šį dvidešimties signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras Jurgis Šaulys. Spėjama, kad tokių nutarimų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nėra žinoma.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?