Iki šiol Lietuvos kariuomenė yra įsigijusi tik taktinės paskirties artimojo nuotolio oro gynybos sistemų. Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį įvyko kokybinis lūžis, kai Antrojo pasaulinio karo laikų priešlėktuvinius pabūklus pakeitė raketinės sistemos. Lietuva turi amerikietiškų raketų „Stinger“ ir švediškų RBS-70. „Stinger“, nutaikomos į šilumos šaltinį, gali numušti už 5 kilometrų esantį taikinį 3 kilometrų aukštyje. Neseniai modernizuoti kompleksai RBS-70 yra nutaikomi lazerio spinduliu, jų efektyvumas viršija 90 proc. Nors kol kas nesugalvota „priešnuodžių“ šioms raketoms, tačiau šūvio nuotolis neviršija 8 kilometrų, kai taikinys skrenda 5 kilometrų aukštyje.
Poreikis įsigyti vidutinio nuotolio priemonių oro gynybai (bent 20 kilometrų) buvo įvardytas jau seniai, tačiau dėl nepakankamo finansavimo tokie projektai nebuvo net svarstomi. Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą dėl visuomenės spaudimo padidinus finansavimą, krašto apsaugos sistema pradėjo ieškoti būdų įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos ginkluotės.
Neoficialiai sklandė gandai, kad derybos vyksta su Norvegijos vyriausybe, galinčia parduoti perteklinės ginkluotės, arba tiesiogiai su gamintojais – Norvegijos įmone „Kongsberg“. 2016-ųjų spalio pabaigoje Krašto apsaugos ministerija pranešė pasirašiusi techninį susitarimą dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS-2 komponentų ir raketų įsigijimo iš Norvegijos ginkluotojų pajėgų.
Bus įsigyjami ir kiti komponentai – radarai, ugnies valdymo centrai. Planuojama, kad projektas apytiksliai kainuos apie 100 mln. eurų. Ministerija skelbia, kad už šią sumą bus nupirktos dvi oro gynybos baterijos, tačiau realiai kalbama apie keturis paleidėjus, kurie kartu turėtų parengtas paleisti 24 raketas. Planuojama, kad sistema Lietuvai bus perduota iki 2020-ųjų. Tikslus NASAMS sistemos nuotolis neskelbiamas, tačiau skaičiuojama, kad jis gali siekti iki 30 kilometrų.
