Vyriausybės teikiamo įstatymo atitikimas Konstitucijai sukėlė abejonių daugeliui Seimo narių, todėl 82 parlamentarai balsavo, kad įstatymą turi įvertinti komitetas. Tik vienas parlamentaras buvo nenusiteikęs laukti papildomų vertinimų, 14 susilaikė.
Daugiausia diskusijų Seime sukėlė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, pagal kurią užsieniečio šeimos nariu, kuriam palengvinamas atvykimas į Lietuvą, laikomas sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis. Taip pat vaikas iki 18 metų, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaiką iki 18 metų, jeigu jis nesudaręs santuokos ir yra priklausomas nuo tėvų.
Be to, šeimos nariais būtų laikomi ir lengviau į Lietuvą įleidžiami užsieniečių pirmojo laipsnio tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.
Užplūs gėjų ir musulmonų šeimos?
Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys pareiškė, kad toks šeimos apibrėžimas atvertų kelią į Lietuvą atvykti „musulmonams su keturiomis žmonomis ir vienos lyties sutuoktiniams“.
„Kodėl mes mėginame de facto įteisinti šitą išplėstinį šeimos traktavimą, nors mūsų Konstitucija to neleidžia?“ – Seimo narys klausė įstatymą parlamentui pristačiusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio.
Ministro teigimu, tokie parlamentarų nuogąstavimai nėra pagrįsti. Pasak jo, šeimos sąvoka nebus išplečiama, numačius užsieniečiams galimybę atsivežti savo šalyje įteisintų šeimų narius.
Jis teigė, kad įstatymą Lietuva turi priimti kuo greičiau, nes ir taip yra vėluojama į nacionalinę teisę perkelti ES direktyvas, numatančias laisvesnį asmenų judėjimą.
Pasak ministro, įstatymas numato, kad į Lietuvą lengviau atvykti galėtų tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Jiems būtų suteikiama daugiau laisvės keisti darbą, pasikviesti šeimos narius, kelis mėnesius gyventi ieškant darbo.
„Švietimo ministras labai stipriai palaiko tą nuostatą, kad mums kvalifikuotų dėstytojų universitetuose reikia, jog net studentams užsieniečiams leistų dirbti mokslo įstaigose“, – kalbėjo R.Palaitis.
Be to, ministras ramino Seimo narius, kad Lietuvai esant šalto klimato ir ne paties aukščiausio pragyvenimo lygio šalimi, užsieniečiai čia nesiverš.
ES pradeda procedūras
Šis įstatymas Seimui teikiamas jau ne pirmą kartą. Anksčiau jis jau buvo grąžintas Vyriausybei tobulinti dėl galimų neatitikimų Konstitucijai.
Kai kurie parlamentarai įsitikinę, kad anksčiau abejonių kėlusios nuostatos nėra pataisytos ir naujai teikiamame įstatymo projekte.
„Teisės departamentas jums padarė 40 pastabų, jūs nė į vieną neatsižvelgėte“, – piktinosi konservatorė Vida Marija Čigriejienė.
Tuo tarpu įstatymą rengusios darbo grupės narys, Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickis teigia, kad įstatyme Konstitucijos pažeidimų nėra.
„Aš manau, kad Seimo Teisės departamento išvados yra labai geros ir mes į jas atsižvelgėme. Jos daugiau redakcinio pobūdžio. Vienareikšmiškai niekur nėra parašyta, kad nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai“, – sakė jis.
Jo teigimu, Lietuva turėtų skubiau priimti šį įstatymą, nes dėl vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę ES direktyvas jau yra pradėtos trys procedūros prieš Lietuvą.
