Nuo pūvančių žuvų netrukus pasklis dvokas, tačiau gaišenų nesiruošiama surinkti.
„Tai invazine rūšimi laikomi grundalai. Dauguma gaišenų išmestos pajūrio juostoje ties rezervatu. Tokioje teritorijoje viskas paliekama gamtai susitvarkyti pačiai. Dalis gaišenų supūva, dalį sulesa paukščiai, kitus nuplauna bangos. Žmogaus įsikišimo čia nereikia.
Tačiau ties rezervatu pasirodžiusios gaišenos – signalas, kad netrukus jomis gali būti nukloti ir didieji bei žmonių ypač lankomi paplūdimiai. Pliažų poilsiautojams tai būtų nemaloni staigmena, o atsakingos institucijos turėtų nemažai darbo, kol iškuoptų kalnus negyvų žuvų“, - pasakojo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
Ties rezervatu Karklėje jūros bangų išmestos grundalų gaišenos – ženklas, kad netrukus daugelį pajūrio pliažų gali nukloti negyvos žuvys.
Pasak gamtininko, niekas žuvų nenuodijo. Grundalai nusilpę po neršto tiesiog nugaišo.
Šių žuvų gyvavimo ciklas labai trumpas – keleri metai. Atkeliavo grundalai į mūsų kraštus iš Juodosios jūros.
E.Paplauskis pamena, kaip prieš gerą dešimtmetį šių žuvų žvejai tinkluose rasdavo vos vieną kitą. O dabar jų skaičiuojama dešimtimis tonų.
Sparčiai besiveisiančių žuvų žvejai nelinkę gaudyti – tai nevertinga žuvis. O grundalus lesantys kormoranai pajūryje sparčiai naikinami. Tad žuvis atėjūnė Lietuvos vandenyse veisiasi netrukdoma. Taip pajūrio juosta ties Karkle kone kiekvieną vasarą nuklojama grundalų gaišenomis.
Neįprastas radinys – ruonio gaišena – savaitgalį aptiktas ir Klaipėdos paplūdimyje. Negyvas ruonis rastas Pirmojoje Melnragėje ties moterų pliažu. Šiemet tai pirma paplūdimyje rasta ruonio gaišena. Pernai jų būta kelios dešimtys.
Už galvų susiėmę gamtosaugininkai tuomet svarstė, kurie ruoniai nugaišo savaime, o kuriuos nudobė laimikiu su žinduoliais nenorintys dalintis žvejai. Savaitgalį rasto ruonio žūtis taip pat užminė mįslę.
