„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
09 10 /19:52

Klaipėdos universiteto ligoninė atkerta Palangos valdžiai: „Skubios pagalbos skyrius veiks visą parą“

Klaipėdos universiteto ligoninė sureagavo į Palangos mero Šarūno Vaitkaus bei šiame regione išrinkto Seimo nario Mindaugo Skritulsko išplatintą viešą kreipimąsi dėl planų apriboti Palangoje teikiamą skubią medicininę pagalbą. KUL vadovybė nurodė, kad priėmimo skyriuje paslaugų tiekimas nebus ribojamas.
Palangos reabilitacijos ligoninė
Palangos reabilitacijos ligoninė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Antradienį Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Seimo narys Mindaugas Skritulskas bei kurorto savivaldybės Tarybos nariai kreipėsi į Klaipėdos universiteto ligoninės steigėjus – Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos universiteto vadovus, taip pat į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą bei KUL generalinį direktorių Audrių Šimaitį dėl nerimą keliančios KUL pozicijos palikti Palangą be kvalifikuotos visą parą teikiamos skubios medicininės pagalbos.

Palangos meras: „Paslaugų paketas susiaurinamas iki minumomo“

„Mus labai neramina Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės požiūris, kad Palanga tėra nedidelis miestukas, kuriame ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrius gali veikti praktiškai „belekaip“, o gydymo įstaigos medicinos paslaugų paketas susiaurinamas iki tokio minimumo, kad toliau jau nebėra kur“, – nuogąstauja Palangos meras Š.Vaitkus.

Kaip rašoma pranešime, sudarius panaudos sutartį daugiau kaip 20 metų Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Palangos savivaldybės pastangomis kurorte sėkmingai veikė nedidelė, tačiau efektyviai pačias būtiniausias medicinines paslaugas gyventojams bei atostogautojams teikianti ligoninė su ambulatorinių antrinio lygio konsultacijų skyriumi.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Palangos reabilitacijos ligoninė
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Palangos reabilitacijos ligoninė

Tam, kad būtų teikiamos visos Palangai reikalingos medicinos paslaugos, Savivaldybė prisidėdavo ir finansiškai.

Iš Palangos savivaldybės biudžeto buvo finansuojamas pirminio lygio chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugų teikimas visą parą, pediatro, papildomos slaugos paslaugos.

Vien per pastaruosius dešimt metų buvo nupirkta ir perduota funkcinių lovų už beveik 110 tūkst. eurų. 2015 ir 2016 m. įsigyta ir perduota echoskopas bei endoskopas, jiems iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta beveik 50 tūkst. eurų. Šiais metais Palangos ligoninei už beveik 90 tūkst. eurų nupirktas greitosios medicinos pagalbos automobilis.

„Nuo sausio 1 dienos pradėjus veikti naujam reformuotam jungtiniam dariniui – Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL), ne kartą sėdome su KUL vadovais ir atstovais derybų dėl Klaipėdos universiteto ligoninės „Jūrininkų ligoninė“ filialo Palangos poskyrio veiklos. Sutarties ateinantiems dešimčiai metų projektas elektroniniais kanalais keliavo ten ir atgal lyg teniso kamuoliukas, bet labai dažnu atveju – neatsižvelgiant į mums svarbias pastabas“, – teigia Palangos meras.

Po netrumpų diskusijų pavyko susitarti, kad Palangos ligoninėje ir toliau bus teikiamos antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: kardiologo, reabilitologo, radiologo, ausų, nosies, gerklės ligų gydytojo, echoskopuotojo, endoskopuotojo, oftalmologo.

Dėl traumatologo, neurologo, endokrinologo paslaugų, matyt, teks kreiptis į Klaipėdą, tačiau palangiškiams žadama sudaryti atskirą eilę.

Kaip nurodoma, naikinamos vidaus ligų stacionarinės antrinio lygio paslaugos, t.y. uždaromas visas skyrius, nebelieka ir intensyviosios terapijos. Vietoj to KUL Palangoje mato 10 lovų vidaus ligų dienos stacionarą, kur pacientas su šeimos gydytojo siuntimu galės atvykti procedūroms iš ryto, bet vakarop privalės važiuoti namo. Vadinasi, vyresnio amžiaus, sunkiai vaikštantiems ar nejudantiems palangiškiams šios paslaugos liks neprieinamos.

„Klaipėdos universiteto ligoninės akivaizdus noras – beveik visą esamą materialinę Palangos ligoninės pastato, kurio savininkė yra Palangos savivaldybė, bazę perorientuoti tik į stacionarinės paliatyvios pagalbos bei palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas“, – nuogąstauja Palangos meras Š.Vaitkus.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Palangos reabilitacijos ligoninė
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Palangos reabilitacijos ligoninė

Skubi pagalba – tik 12 val.?

Tačiau didžiausias akibrokštas – KUL ketinimai palikti Palangoje priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kuris labiau primins nedidelės gyvenvietės ambulatoriją. Aiškėja, kad skubios pagalbos paslaugos Palangoje bus teikiamos tik 12 valandų per parą, vadinasi, vakarais ir naktimis – kurortas liktų be medikų.

Atkreipiamas dėmesys ir į peršamą naują paslaugų teikimo modelį, kai Palangos ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nebebus užtikrinamos kokybiškos chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugos.

Nepaisant tebevykstančių derybų dėl naujos panaudos sutarties tarp Palangos miesto savivaldybės ir KUL, chirurgai, šiuo metu dirbantys KUL Palangos poskyryje, jau gavo pranešimus apie darbo sąlygų pasikeitimus po įstaigos reorganizacijos. Šiuose pranešimuose nurodama, kad keičiasi jų darbo vieta iš Palangos į Klaipėdą, todėl dauguma chirurgų jau nuo rugsėjo 10 d., t.y., nesutikdami su pasiūlymu dirbti Klaipėdoje, nutraukė darbo santykius.

Kitaip tariant, Palangos ligoninėje nebeliko gydytojų, galinčių priimti pacientus ir suteikti jiems chirurginę pagalbą, kai nereikalingos sudėtingos medicininės procedūros.

Patricija Adamovič / BNS/Šarūnas Vaitkus
Patricija Adamovič / BNS/Šarūnas Vaitkus

„O jei Vilnius liktų be chirurgų?“

Palangos meras Š.Vaitkus kelia klausimą, ką reiškia tai, jog miestas – didžiausias Lietuvos kurortas – liks be chirurgų ar specializuoto skubios pagalbos gydytojo skubios pagalbos skyriuje?

2023 metais Palanga fiksavo rekordinį 1 mln. 300 tūkst. nakvynių kurorte skaičių, statistiniai duomenys rodo, kad per dešimt pastarųjų metų nakvynių skaičius Palangoje išaugo beveik 0,5 mln.

„Pabandykime įsivaizduoti, kas būtų, jei Vilnių paliktume be chirurgų priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje? Tuo tarpu KUL visiškai rimtai dėsto, kad Palangai užtenka vidaus ligų gydytojo kvalifikacijos atitinkančių paslaugų, nors apie 50 procentų visų kreipimųsi sudaro tie, kas į Palangos priėmimo – skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl nesudėtingų chirurginių procedūrų“, – dėstė Palangos valdžia.

Jis atkreipė dėmesį, kad dešimtys tūkstančių šalies gyventojų Palangoje yra įsigiję antruosius būstus, ir jie taip pat trumpiau ar ilgiau gyvena Palangoje ir ne vasaros metu, nors čia nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos.

Palangos meras tęsė: „Jei Palangoje nebus užtikrintos chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugų teikimas visą parą, kiekvienu panašiu atveju įstaiga kvies Greitosios medicinos pagalbos automobilį ir pacientas bus gabenamas į Klaipėdą, kur ligoninė ir taip turi didelius krūvius. Bus ir tokių atvejų, kai Greitosios medicinos pagalbos automobilis atgabens pacientą į Palangos ligoninę tik tam, kad čia būtų atliktas, pavyzdžiui, kraujo tyrimas ar padaryta rentgeno nuotrauka, o kitas, jau antrasis GPM automobilis, su ta nuotrauka veš ligonį į Klaipėdą. Tokia situacija yra ne tik absurdiška, bet ir ekonomiškai nenaudinga“.

„Ar kas nors paskaičiavo, kiek valstybei ir mokesčių mokėtojams kainuos tokių automobilių atvykimas iš uostamiesčio ir tų beveik 4000 ar 5000 pacientų per tris mėnesius transportavimas į Klaipėdą? Ar yra numatyta kokia nors transportavimo alternatyva, kai į Klaipėdą naktį atgabentas pacientas iš Palangos po apžiūros bus išleistas iš ligoninės ir turės pasiekti namus ar nakvynės vietą Palangoje savarankiškai? Ar paskaičiuota, kiek greitosios medicinos pagalbos automobilių, turėsiančių važinėti tarp Palangos ir Klaipėdos, galimai savalaikiai nepasieks tų žmonių, kuriems gresia pavojus gyvybei?

Tenka apgailestauti, kad KUL, deklaruojanti apie šiuolaikius bei iš užsienio perimamus pažangius gydymo modelius, visiškai neįsivaizduoja, kokia yra Palangos specifika ir kad tai, kas tinka nedideliam Lietuvos provincijos miesteliui, nepriimtina milijoninius nakvynių skaičius generuojančiam kurortui.

Mes prašome visų institucijų atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją, įsiklausyti į mūsų argumentus ir tarpininkauti užtikrinant Palangos ligoninėje chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugas ir/arba skubios pagalbos gydytojo darbą 24 val. per parą“, – teigiama Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Klaipėdos universiteto ir KUL vadovybei išsiųstame rašte.

Ligoninė turi paaiškinimą

Tuo metu KUL direktorius medicinai dr. Antanas Gulbinas pabrėžė, kad Skubios pagalbos skyriaus uždaryti Palangoje nesiruošiama – atvirkščiai, čia paslaugos bus teikiamos 24 val per parą.

Kaip byloja ligoninės statistika, vasaros mėnesiais Palangoje dėl skubios pagalbos į medikus per parą kreipiasi apie 40 pacientų, kitais mėnesiais – iki 20 pacientų per parą.

Anot jo, dėl to skubiosios pagalbos skyriuje ats

KUL nuotr./Prof. dr. Antanas Gulbinas
KUL nuotr./Prof. dr. Antanas Gulbinas

isakyta dviejų profilių gydytojų budėjimų. Smulkias chirurgines manipuliacijas atliks medicinos gydytojas. Esant kvalifikuotos chirurginės pagalbos poreikiui pacientai bus nukreipiami ar pervežami į Klaipėdoje veikiančią ligoninę. Vasaros metu Palangos ligoninėje Skubios pagalbos skyriuje budės ir gydytojas chirurgas.

„Norime palyginti. Pavyzdžiui Neringoje, kuri taip pat yra labai populiarus kurortas, tačiau turintis žymiai prastesnę geografinę situaciją iškilus skubios pagalbos poreikiui, neturi ligoninės. Skubi pagalba vasarą užtikrinama pirminės medicinos pagalbos centre iki 22 val. gydytojų rezidentų, iškilus rimtesnei problemai žmonės greitosios pagalbos automobiliu gabenami į Klaipėdą. Kadangi Palangos ligoninė yra integruota į KUL struktūrą, kurorto gyventojai ir svečiai, nesant galimybės gauti tam tikrų paslaugų vietoje, nedelsiant nukreipiami į greta esančią Klaipėdą, kur sutelkta visa moderniausia įranga bei aukščiausio lygio specialistai“, - paaiškino A.Gulbinas.

Jam paantrino ligoninės direktorė valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė, ligoninė deda visas pastangas užtikrinti Palangos gyventojams ir svečiams būtinas antrinio lygio paslaugas, siekia kad jos būtų teikiamos kokybiškai ir efektyviai.

Iki šiol Palangos ligoninė buvo KUL filialo Jūrininkų ligoninė dalis.

Pokyčiai buvo derinami su Palangos valdžia

Įgyvendinant antrąjį KUL pertvarkos etapą, nuo rugsėjo 10 d. panaikinti iki šiol veikę 3 ligoninės filialai ir įsteigta 18 klinikų bei 4 centrai. Ši pertvarka liečia ir Palangos ligoninę – joje veikę skyriai integruojami į naujai įsteigtas klinikas ir centrus.

Pavyzdžiui, Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius taps Palaikomojo gydymo ir slaugos klinikos dalimi, Bendrosios terapijos skyrius – Vidaus ligų klinikos dalimi, Pacientų priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius taps Skubios medicinos pagalbos klinikos dalimi.

KUL nuotr./Klaipėdos universiteto ligoninė
KUL nuotr./Klaipėdos universiteto ligoninė

Kalbant apie Bendrosios terapijos skyrių, perspektyvoje numatoma didžiosios dalies stacionaro lovų sąskaita steigti dienos stacionarą ir tokiu būdu suteikti dar daugiau paslaugų bei didinti jų prieinamumą Palangos gyventojams. Ligoninė laikosi valstybės sveikatos politikos strategijos, mažinti stacionarinių ir didinti ambulatorinių paslaugų skaičių.

Pokyčiams nuo metų pradžios buvo kruopščiai ir nuosekliai rengtasi: ne kartą vyko susitikimai su Palangos savivaldybės meru, savivaldybės gydytoja, administracijos direktore ir kitais Palangos savivaldybės administracijos atstovais.

Iki šiol sutartis su Palangos savivaldybe nėra pasirašyta dėl tebederinamų pozicijų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau