Projektas net negrąžintas tobulinti, kaip dažniausiai būna, o atmestas visiškai. Tai reiškia, kad analogišką pasiūlymą Seimui bus galima teikti ne anksčiau kaip po pusmečio.
V.Matulevičius siūlė, kad visuomenininkų komitetai Seimo rinkimuose dalyvautų praktiškai tomis pačiomis sąlygomis kaip partijos, tik turėtų surinkti jų kandidatų sąrašus palaikančių rinkėjų parašus – kiekvienas sąrašas ne mažiau kaip 2000 parašų. Tai įstatymuose numatytas minimalus žmonių skaičius politinei partijai įkurti. Partijų sąrašai per Seimo rinkimus rėmėjų parašų nerenka.
Anot V.Matulevičiaus, savo projektu jis siekė suvienodinti parlamento rinkimų tvarką su savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimų sąlygomis. Renkant savivaldą ir Europos Parlamentą nepartinių kandidatų sąrašai gali dalyvauti rinkimuose.
„Aš priminsiu, kad, Teisingumo ministerijos duomenimis, šiais metais partijoms Lietuvoje priklauso 116 tūkst. žmonių. Žinote, nuo bendro skaičiaus, nuo suaugusiųjų skaičiuojant, nežinau, bijau suklysti, tik kokie 5 procentai (...) todėl ir kviečiu visus paremti šį įstatymo projektą, nepabijoti tos konkurencijos, kuri praturtins mūsų politinį gyvenimą, kuri leis ateiti naujiems veidams, kitokio patyrimo žmonėms, jie suteiks politiniam gyvenimui įvairovės, pagerins piliečių atstovavimą“, – pristatydamas projektą Seimo salėje kalbėjo pataisos autorius.
Socialdemokratė Milda Petrauskienė tvirtino, kad negalima sulyginti visuomeninių komitetų su partijomis.
„Partija pagal įstatymą yra juridinis asmuo, kuris turi savo politinius tikslus, siekia valdžios, o visuomeninis rinkimų komitetas yra tik tiems rinkimams sudarytas komitetas ir jo veikla baigiasi pasibaigus rinkimų kampanijai, o kartais dar anksčiau“, – sakė ji.
Trys lietuviai – jau dvi partijos. Mes turime tiek tų partijų. Jeigu žmonės neranda, į kurią partiją iš tokios daugumos, tai kas čia per komitetas? , – G.Mikolaitis.
V.Matulevičius savo ruožtu dėstė, kad partijai priklausantys politikai turi dvi galimybes patekti į Seimą – būti išrinkti pagal partijos kandidatų sąrašą arba vienmandatėje apygardoje, tuo metu nepartiniai kandidatai balotiruotis gali tik vienmandatėse apygardose.
„Mes kalbame, kad trys lietuviai – jau dvi partijos. Mes turime tiek tų partijų. Jeigu žmonės neranda, į kurią partiją iš tokios daugumos, tai kas čia per komitetas?
Mano galva, visose išsivysčiusiose pasaulio valstybėse didelė pažanga, kai yra 3-4 partijos ir visi telpa. Mano klausimas – ar jūs nemanytumėte priešingai, kad reikėtų mažinti partijų skaičių, kelti kartelę iki kokių 10 tūkst. narių? Taip pat ir komitetas, jeigu turėtų kokius 10 tūkst., galėtų kandidatuoti?“ – svarstė socialdemokratas Gintautas Mikolaitis.
„Tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius tvirtino, kad visuomenininkai nejaučia atsakomybės prieš rinkėjus.
„Jūs sakote – nebijokite konkurencijos. Čia yra ne konkurencija, čia yra bėgimas nuo atsakomybės. Konkrečiai duodu Prienų pavyzdį. Buvęs skyriaus pirmininkas nieko nelaimėjo, tapo kitos partijos pirmininku, gavo mandatą, prasitrynė ketverius metus, nieko nebijo, ir jis negali nieko pasakyti savo rinkėjui. Jis pabėgo ir automatiškai tapo visuomeninio judėjimo dalyviu, vėl tapo tarybos nariu“, – sakė jis.
„Aš manau, kad iš tikro rinkimų komitetais rinkėjai dabar turėtų labai stipriai nusivilti, nes paaiškėjo, kad išrinko merą, o tas meras yra vienas dilgėlyne. Jeigu jis nori toliau tęsti politinę veiklą, atsakingą politinę veiklą, jis privalės prisišlieti prie vienos ar kitos politinės jėgos, kuri rimtai, atsakingai žiūri“, – prieš pataisą buvo ir konservatorius Kęstutis Masiulis.
Anot jo, „partijos ne tik kelia ir moko žmones, bet ir baudžia“.
„Jau jūsų partija su N.Venckiene priešakyje buvo virusas, o jūs norite dar didesnio viruso. Nereikia tų virusų. Amerikoje yra dvi partijos ir tai yra demokratiškiausia pasaulyje valstybė“, – teigė K.Masiulis.
V.Matulevičius į parlamentą išrinktas pagal buvusios teisėjos Neringos Venckienės vadovaujamos „Drąsos kelio“ partijos sąrašą. Po apkaltos N.Venckienei panaikintas Seimo narės mandatas dėl Seimo posėdžių nelankymo.
Konstitucinis teismas: nuostata neprieštarauja įstatymui
2008 metų spalį Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, kad Seimo rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti parlamento rinkimuose daugiamandatėje apygardoje dalyvauti tik partijų sąrašams, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Teismo išaiškinimu, šiuo metu galiojanti mišri rinkimų sistema sudaro galimybes ir nepartiniams piliečiams kandidatuoti į Seimą. Jie tai gali daryti keldami savo kandidatūras vienmandatėse apygardose.
Pagal galiojančią tvarką, 70 parlamentarų išrenkami daugiamandatėje apygardoje, balsuojant už partijų sąrašus, ir 71 – vienmandatėse apygardose, balsuojant už atskirus asmenis.
Eiliniai Seimo rinkimai Lietuvoje vyks 2016 metų rudenį.
