Pasaulio susivienijusių žydų litvakų federacijos vadovas, Vilniaus Gaono provaikaitis rabinas Jakobas Samuelis Pfefferis Lietuvos Seimo nariams ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva turėtų stipriai atsirinkti kam išmokėti kompensaciją už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.
Į Seimą kalbėti 33 Seimo narių pakviestam J.S.Pfefferiui kai kurie Seimo nariai iš pradžių norėjo apskritai nesuteikti žodžio. Anot klausymų dėl Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo organizatoriaus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete Remigijaus Žemaitaičio, svečias galėjo dalyvauti komitetų svarstymuose, o ne atvykti į Seimą paskutinę minutę.
Tačiau galiausiai Seimas balsavimu numatė, kad rabinas galės pasisakyti Seime 5 minutes.
Rabinas J.S.Pfefferis nustebino parlamentarus pareiškęs, kad jis nekalbės į mikrofoną.
Ketvirtadienį žydai mini religinę Šavuot šventę, kuri sutampa su katalikiškomis Sekminėmis, ir yra švenčiama sinagogose ypatingu būdu giedant Dešimt Dievo įsakymų, kurių visi klauso stovėdami.
„Negaliu šią dieną kalbėti per mikrofoną. Paprastai šią dieną rabinai niekur neina, būna tik Sinagogoje ir aplink ją, tačiau dėl situacijos, kuri reikalauja pasisakymo, klausimo svarbos esu čia“, – pradėjo savo kalbą pasaulio litvakų lyderis.
Anot jo, Lietuva įstatymą, kuriuo turėtų būti kompensuojamas neteisingai pavadino Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu. Pasak jo – tai turėtų vadintis tiesiog kompensacijos įstatymu, be žodžių „geros valios“ pavadinimo pradžioje
Negana to J.S.Pfefferis pareiškė esąs vienintelis tikras žydų religinės bendruomenės palikuonis Lietuvoje, kuris galėtų gauti šią kompensaciją. Pasak jo, visos kitos Lietuvoje veikiančios žydų bendruomenėmis save vadinančios organizacijos negali gauti kompensacijos už žydų turtą.
„Nieko čia šitoje šalyje nėra be manęs, kuris galėtų atgauti kokį nors turtą, kuris priklausė ortodoksams. Yra čia sinagogų, kurios mėgina būti religingomis, ir tai sveikintina, bet religinis turtas, priklausęs religinei ortodoksų žydų bendruomenei, joms nepriklauso. Nėra čia tikrų partnerių, su kuriais galite kalbėtis šioje šalyje, o kai nėra partnerių šia tema šioje šalyje, reikia peržiūrėti šį klausimą ir atidžiai nustatyti, kas yra tos nuosavybės paveldėtojai“, – sakė J.S.Pfefferis.
Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą, kuriuo siūloma už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą žydams išmokėti 128 mln. litų kompensaciją.
Svarstymą Seimas tęs kitame posėdyje, antradienį.
Įstatyme numatyta, kad kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais Vyriausybės paskirtam fondui, o Vyriausybė stebėtų, kaip panaudojamos lėšos.
Pasisakydamas dėl įstatymo Seimo narys konservatorius Česlovas Stankevičius teigė, kad bet kokiu atveju kompensacija turės gauti Lietuvos žydai, nepaisant to, ar ji bus skirstoma per Vyriausybės fondą, ar tiesiogiai žydų bendruomenėms.
Tuo tarpu Egidijus Klumbys pasisakė kategoriškai prieš kompensacijos skirstymą per vyriausybinį fondą.
„Ne Lietuvos valstybė konfiskavo tą turtą, tad iš esmės ne ji turėtų mokėti kompensaciją, tačiau pagal Katalikų bažnyčios restitucijos įstatymą buvo grąžintas turtas, sumokėtos tam tikros kompensacijos, tad ta pati taisyklė turi būti taikoma ir žydams“, – kalbėjo E.Klumbys.
Pasak jo, svarbiausias klausimas dabar – kas bus tos kompensacijos gavėjas, tik religinės ar visos žydų bendruomenės.
„Patys žydai aršiai nesutaria, kam tos kompensacijos turi būti mokamos. (...) Lietuvos Seimas savo sprendimu įsikiša į šį procesą ir iš tikrųjų sukels labai labai daug įtampų. Ko gero, šis konfliktas persikels į tarptautinius vandenis. (...) Tokio įstatymo, koks dabar yra, mes negalime priiminėti. Jau dabar turime komplikacijų, o priėmę turėsime dar daugiau“, – įspėjo jis.
Seimo narė Dalia Kuodytė siūlė Seimui nelaužyti iečių dėl kompensacijos gavėjo – ar tai gali būti tik religinės bendruomenės, ar visos žydų bendruomenės.
„Mes galėtume naudotis ne kartą išsakyta nuostata, kad tarpukariu žydų bendruomenė nebuvo skirstoma griežtai į religinę ir sekuliarią. Žydiškumas, pagal apibrėžimą, buvo religija. Toks sakinys galėtų atsirasti įstatyme ir tai išspręstų daug problemų“, – siūlė parlamentarė.
Pinigai galėtų būti naudojami tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių režimų nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti.
Pačios žydų bendruomenės Lietuvoje dėl įstatymo projekto, kuriuo Vyriausybė siūlo skirti 128 mln. litų kompensaciją, nesutaria. Labiausiai nesutariama, kas turi gauti kompensaciją.
Lietuvos žydų bendruomenė remia Vyriausybės pateiktą projektą. Tuo tarpu kita dalis Lietuvos žydų prieštarauja, kad valstybės skirta piniginė kompensacija būtų mokama Vyriausybės paskirtam fondui, tvirtindami, jog taip šios lėšos iškeliaus iš Lietuvos.
