Latvijos parlamento komisija nustatė, kad KGB verbuodavo agentus, pasitelkdamas bet kurioje visuomenėje kompromituojamais pripažįstamus homoseksualius santykius dokumentuojančius įrodymus. Šį „seksualiai orientuotų“ KGB agentų tinklą perėmė Latvijos ir Lietuvos saugumas.
Herojus – lietuvių paslaugoms
2000–aisiais Latvijoje vykdytas parlamentinis pedofilijos tyrimas, nepaisant didžiulio tarptautinio skandalo, baigėsi tik eilinių iškrypėlių tinklo narių ir „karininkų“ teismais. Parlamentinės komisijos pedofilų tinklo nariais įvardytų premjero Andrio Škėlės ir ministro Valdžio Birkavo teisingumo ranka nepalietė.
Pedofilijos tinklo organizatoriais vadinami Jurijus Jurjevas, Ainaras Eisakas bei Ingus Tūnas buvo nuteisti vos keleriems metams kalėjimo pareigūnams skirtoje įstaigoje. Jų įžymių ir galingų klientų pavardės į viešumą taip ir neiškilo.
Tiesa, tuo metu A.Škėlės vadovauta vyriausybė atsistatydino, o pats politikas, vadinamas vienu turtingiausių Latvijos žmonių, po kelerių metų apskritai pasitraukė iš aktyvios veiklos, likdamas tik paties įkurtos Liaudies partijos paprastu nariu. Tačiau praėjusių metų pabaigoje A.Škėlė grįžo į partijos vadovo postą, o Latvijos spauda ūžia nuo svarstymų, kad artimiausiu metu jis gali pabandyti vėl perimti vyriausybės vairą.
Pedofilijos tinklo organizatoriais vadinami Jurijus Jurjevas, Ainaras Eisakas bei Ingus Tūnas buvo nuteisti vos keleriems metams kalėjimo pareigūnams skirtoje įstaigoje. Jų įžymių ir galingų klientų pavardės į viešumą taip ir neiškilo.
J.Jurjevas, šiuo metu įsikūręs Rusijoje, filmuoja Europos rinkai skirtus pornografinius filmus. A.Eisakas, taip pat įsikūręs toje valstybėje, dirba viešųjų ryšių srityje. Rusijos žiniasklaidai jis mielai pozuoja kartu su žymiu šalies disidentu Konstantinu Borovojumi.
Arčiausiai buvusio verslo išlieka I.Tūnas. Penkerius metus praleidęs už grotų, jis išvyko į pedofilų rojumi vadinamą Tailandą ir čia su partneriu įsteigė turizmo agentūrą „Emanja travel“.
Ši agentūra, skirta JAV, Vengrijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos klientams, žada „neišdildomus įspūdžius“. Beje, susisiekti su jos atstovais galima tik elektroniniu paštu – taip, matyt, lengviau atsirinkti klientus.
Maža to – Lietuvos rinkai skirtame tinklalapyje „Emanja travel“ pristatoma kaip Tailando ir Lenkijos bendra įmonė, vadovaujama generalinio direktoriaus Jaceko Parucho. Tačiau latviškos versijos tituliniame puslapyje įdėta paties I.Tūno, kviečiančio pasinaudoti jo siūlomomis paslaugomis, nuotrauka.
Kalbama, kad „netradicinių pomėgių“ turintys turtingi žmonės iš Lietuvos gerai žino „Emanja travel“ kontaktus. Ar I.Tūno siūlomomis paslaugomis galėjo pasinaudoti Andrius Ūsas ir Jonas Furmanavičius, kaip teigiama, mėgę bendras keliones į egzotiškąjį Tailandą, galėtų atsakyti Lietuvos prokurorai. Siūlymus tuo pasidomėti jau ne kartą išsakė Drąsiaus Kedžio dukrele besirūpinantys teisininkai Neringa ir Aidas Venckai. Kol kas prokuratūra atsako tyla – jos A.Ūso ir J.Furmanavičiaus atostogų pomėgiai nesudomino.
Tikslas – užverbuoti
Kodėl, tiriant pedofilijos skandalus, Latvijos, o dabar ir Lietuvos Generalinė prokuratūra bei saugumas užima tokią keistą poziciją? Kalbėdamas su LŽ Janis Adamsonas pasiūlė atkreipti dėmesį į kai kuriuos tyrimo momentus – pirmiausia, į jau minėtus parlamentinės komisijos fiksuotus duomenis, kad Latvijos specialiosios tarnybos verbavo žmones, turinčius polinkį „netradiciniam“ seksui, ir manipuliavo jais. Mat pagal sovietinį baudžiamąjį kodeksą homoseksualizmas buvo laikomas nusikaltimu. Dėsninga, kad Lietuvos Valstybės saugumo departamente (VSD) parlamentinio tyrimo metu į klausimą, kas sieja „valstybininkų“ klaną, užvaldžiusį VSD ir valstybę, vienas liudininkas atsakęs: „Kagėbizmas ir homoseksualizmas.“ Tai pats trumpiausias „valstybininkų“ apibrėžimas, primenantis legendinį „Kembridžo penketuką“.
Kaip rašoma Latvijos parlamentinės komisijos išvadose, buvo nustatyta, kad beveik visi baudžiamojoje byloje atsakomybėn patraukti asmenys – J.Jurjevas, A.Eisakas, I.Tūnas – iki 1990 metų sovietinio Latvijos Valstybės saugumo komiteto (KGB) buvo užverbuoti agentais. „Atitinkamai seksualiai orientuoti“ KGB agentai buvo naudojami užmegzti ryšius su atitinkamos seksualinės orientacijos asmenimis bei įtraukti juos į latvišką KGB tinklą.
„Komisija turi pagrindą daryti išvadą, kad artėjant Latvijos nepriklausomybės paskelbimui KGB iš esmės pertvarkė agentų verbavimo metodus. Verbavimas remiantis lojalumu sovietinei valdžiai buvo pakeistas į agentų verbavimą, naudojant bet kokioje visuomeninėje santvarkoje kompromituojančiais pripažįstamus homoseksualius santykius dokumentuojančius įrodymus“, – rašoma komisijos išvadoje.
Šį „seksualiai orientuotų“ KGB agentų tinklą perėmė nepriklausomybę atgavusių Latvijos ir Lietuvos saugumo tarnybos.
Ten pat fiksuota, kad įtariamieji KGB agentų įgūdžius naudojo po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo, juos paversdami labai pelningu verslu – nugirdydami jaunuolius, su jais prievarta užmegzdami homoseksualius lytinius santykius, visa tai dokumentuodami ir panaudodami gautas fotografijas jaunuoliams verbuoti sekso verslui.
„Kompetentingos organizacijos privalo išsiaiškinti, kaip veikia šis buvusių KGB agentų tinklas, verbuojant sekso modelius ir užsiimant žmonių prekyba, siūlant šio asmens seksualines paslaugas vartotojams – mokiems aukščiausiojo sluoksnio žymiems asmenims, ir kaip tai galėjo paveikti ir veikia mūsų šalies saugumą“, – siūlė Latvijos parlamentarai.
Šį „seksualiai orientuotų“ KGB agentų tinklą perėmė nepriklausomybę atgavusių Latvijos ir Lietuvos saugumo tarnybos.
Fazanynas – „valstybininkų“ gūžta
Kaip panašūs veiksmai gali paveikti krašto saugumą, galėtų atskleisti Lietuvos VSD veiklą 2006–2007 metais tyrusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) gauta informacija. Kaip teigiama, parlamentarams teko išgirsti apie tai, kaip dar 2002 metais aukščiausi tuomečiai VSD vadovai sužlugdė operaciją kodiniu pavadinimu „Apaštalai“.
Operacijos „Apaštalai“ metu Vilniaus saugumiečiai rengėsi patikrinti, kaip dirba VSD Klaipėdos apygardos skyrius, nes jo vadai esą užsiiminėjo įvairia neteisėta veikla – palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojais, švaistė operatyvinei veiklai skirtas lėšas, perdavinėjo operatyvinę informaciją privačių bendrovių vadovams ir kt.
Tačiau vos pradėtą operaciją, anot liudininkų, asmeniškai nutraukė tuometis VSD generalinis direktorius Mečys Laurinkus (prieš kurį laiką jį, kaip praradusį pasitikėjimą, prezidentė Dalia Grybauskaitė atšaukė iš Lietuvos ambasadoriaus Gruzijoje posto – red.). Tai esą buvo padaryta dėl to, kad saugumo Klaipėdos apygardos skyriaus „galvos“ organizuodavo sostinės VSD generolams ir pulkininkams pobūvius pajūryje garsaus Klaipėdos verslininko viloje.
Pajūrio viloje, dėl joje auginamų paukščių pramintoje „fazanynu“, kaip teigiama, vykdavo audringos puotos, kuriose įtakingus Klaipėdos verslininkus, aukštus Vilniaus politikus bei pareigūnus, o kartais ir jų svečius iš užsienio, liudininkų teigimu, aptarnaudavo ne tik iš Kaliningrado srities (Rusija) atvežamos prostitutės, bet ir nepilnamečiai vaikinai. Kalbama, kad šiose puotose dalyvavo ne tik VSD šefas bei kai kurie jo pavaduotojai, garsūs netradicine orientacija, bet ir prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos keli patarėjai, kiti „valstybininkai“.
Viešumoje ne kartą minėta informacija, kad „valstybininkų“ puotų „fazanyne“ vaizdus užfiksavo ne tik VSD Klaipėdos apygardos vadukai, pasinaudoję ja gelbėdami savo kailį, bet ir kaimynės Rusijos specialiosios tarnybos, taip įgijusios dar vieną šantažo įrankį savo interesams mūsų krašte tenkinti.
Beje, būtent tuo metu kai kurie V.Adamkaus patarėjai Liepojoje įsigijo tame pačiame name butus. Vienas jų Arminas Abromavičius šiuo metu užima ypač atsakingas pareigas – yra Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas. Savaitiniame žurnale „Ekstra“ A.Abromavičiaus butas Liepojoje buvo pašaipiai pavadintas „seksodromu“.
Per V.Adamkaus aplinką Latvijos pedofilijos skandale figūravusiems politikams buvo atverti keliai į tarptautinius renginius, pavyzdžiui, į Vilniuje 2002–ųjų lapkritį vykusią tarptautinę konferenciją „Kuriant platesnę Europą“. Renginyje, globotame prezidento V.Adamkaus, pranešimą skaitė ir buvęs Latvijos užsienio reikalų ir teisingumo ministras Valdis Birkavas, vienas Latvijos pedofilijos skandalo herojų.
Pavardės – raktas į laisvę?
Prieš dešimtmetį su pedofilijos aštuonkoju kovoję Latvijos policininkai ir parlamentarai gerai suvokė, kaip veikia iškrypusi sistema bei kokią įtaką jai turi „seksualinius agentus“ verbuojančios saugumo struktūros.
Kaip pavyzdį Latvijos tyrėjai nurodė faktą, kad vienas iš skandalo herojų J.Jurjevas, per kurio įkurtą „Logos centrą“ aukštiems pareigūnams – pedofilams buvo tiekiami vaikai, ne kartą buvo minimas baudžiamosiose bylose, bet visą laiką pripažįstamas nepakaltinamu.
Tokiu atveju sunku neįžvelgti sąsajų su LŽ jau minėtu Lietuvos prokurorų ir teisėjų „numylėtiniu“, šešis kartus teistu pedofilu Leonidu Gotlibu. Šis vyras, kaip teigiama, dirbęs sovietinėse milicijos struktūrose, ir tada, ir po Nepriklausomybės paskelbimo naudojosi išskirtinėmis malonėmis. Nepaisant jį gaudžiusių policininkų nuostabos, pedofilui–recidyvistui būdavo skiriamos išskirtinai švelnios bausmės, pritaikoma amnestija, o teisėjai net grąžindavo pornografinę medžiagą su išnaudojamais vaikais, kuria jis, išėjęs į laisvę, galėjo šantažuoti savo aukas ir klientūrą.
Kaip teigiama, išradingas pedofilas kaupė duomenis (jo užrašai, regis, į teisėsaugininkų rankas nepateko) ne tik apie išnaudojamus vaikus, bet ir apie jais pasinaudojusius klientus, tarp kurių buvo ir šiuo metu labai įtakingų asmenų, susijusių tiek su politikos, tiek su teisėsaugos struktūromis.
Prieš dešimtmetį su pedofilijos aštuonkoju kovoję Latvijos policininkai ir parlamentarai gerai suvokė, kaip veikia iškrypusi sistema bei kokią įtaką jai turi „seksualinius agentus“ verbuojančios saugumo struktūros.
Šiuo atveju sunku nepatikėti dar vieno Latvijos parlamentaro, dirbusio su „pedofilgeito“ medžiaga, Andrejaus Klementjevo pranašyste: „Mes neišardėme sistemos. Jeigu pedofilijos aštuonkojo čiuptuvai nebus nukirsti, po 2–3 metų jis taps kur kas galingesnis nei struktūra, kurią kūrė A.Eisakas. Nes jie suprato savo klaidas, tad dabar pradės įrašinėti kompromituojančią medžiagą ir demonstruoti ją reikalingam žmogui, kuris po to apskritai niekaip pasitraukti negalės. Pareigūnams teks taip kovoti už savo šantažistą, kad neatmetu galimybės, jog bus ir užsakomųjų žmogžudysčių.“
Aštuonkojis auga
Žmogžudysčių, susijusių su pedofilija, sulaukėme katalikiškoje Lietuvoje. Ilgus metus tvinkęs pedofilijos pūlinys sprogo būtent po praėjusį spalį Kaune nuskambėjusių mirtinų šūvių, nukreiptų į D.Kedžio dukrelės prievartavimo byloje minimą teisėją J.Furmanavičių ir mažylės motinos seserį Violetą Naruševičienę. Iki tol problema buvo maskuojama nesirenkant priemonių, kol klanas, apie kurio egzistavimą lyg pagal susitarimą nekalbėta, išaugo į galingą aštuonkojį, apraizgiusį valstybę.
Kaip rašė LŽ, Lietuvos teisėsaugininkai dar prieš dešimtmetį, gavę tarptautinio masto pedofilijos bylą tyrusių Latvijos kolegų informaciją, turėjo galimybę likviduoti besiformuojančią struktūrą. Tačiau, regis, jau tada iškrypėlių tinklo įtaka prokuratūrai, teismams ir politikams buvo įgavusi platų ir rimtą mastą.
Iš laiko perspektyvos žvelgiant, vargu ar galima sutapimais vadinti faktus, kad itin švelnų nuosprendį pedofilui–recidyvistui, iki šiol galbūt disponuojančiam vaizdo įrašais ir užrašų knygele su itin aukštų veikėjų pavardėmis, priiminėjo dabartinio generalinio prokuroro Algimanto Valantino vadovaujamas teismas, dabar bylą pavertęs slapta. Kad net dviejose su „Atsigręžk į vaikus“ globos namų auklėtinių išnaudojimu susijusiose bylose sprendimai, iš esmės ginantys iškrypėlius, priklausė iš principo nuo vieno asmens: teisėjo Vlado Nikitino, vėliau jautusio ypatingą valdžios malonę.
Slaptumas bei atlaidumas ir dabar galioja iškrypėliškus žaidimus pamėgusių „didelių dėdžių“ bylose. Tos pačios kategorijos netaikomos tik raudantiems bejėgiams Lietuvos vaikams.
