Anot jų, savivaldybių įrengtose išankstinio balsavimo vietose ir specialiuose punktuose iš balsavo 18 tūkst. 279 rinkėjai.
Tuo metu 2019 metų rinkimuose iš anksto balsavo 228 tūkst. 998 arba 9,45 proc. visų rinkėjų. Tačiau tąsyk buvo sudaryta galimybė iš anksto balsuoti ilgiau – penkias dienas, o ne tris, kaip šiuo metu.
Ketvirtadienį dėl didelio rinkėjų aktyvumo dalyje balsavimo vietų ir po 20 val. nusidriekė balsuoti norinčiųjų eilės. Tokiais atvejais VRK užfiksuoja eilės pabaigą ir visiems į eilę iki 20 val. atvykusiems rinkėjams leidžiama balsuoti.
Didžiausią aktyvumą išlaikė Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Jų balsavimo aktyvumas siekė 31 procentą.
Aktyviai balsuota ir Birštone, kur savo valią pareiškė 15,7 proc. šios savivaldybės rinkėjų.
Aktyvūs rinkėjai ir Ignalinos rajone (12,9 proc.), Varėnos rajone (12,4 proc.), Palangos mieste (13,2 proc.), Lazdijų rajone (11 proc.), ir Kupiškio rajone (11 proc.).
Pasyviausiai iš anksto balsavo Šalčininkų, Kauno, Vilniaus, Šiaulių rajonų. Šių savivaldybių rinkėjų aktyvumas nesiekia 5 procentų.
Ketvirtadienį pasibaigus balsavimui iš anksto, penktadienį ir šeštadienį rinkimų komisijos lankys rinkėjus namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės bei rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Iš viso balsavimo namuose teisę turi beveik 597 tūkst. rinkėjų. 91 tūkst. iš jų išreiškė pageidavimą balsuoti namuose.
Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.
Balsavimas užsienyje esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse organizuojamas kiekvienos atstovybės nustatytu laiku. Dėl tikslių balsavimo valandų rinkėjų prašoma teirautis toje ambasadoje ar konsulate, kur jie pageidauja atvykti balsuoti.
Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.
Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.
Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
