„Pavlo Lazarenka atrodo kaip namisėda tėtis, jis kasdien veža savo tris vaikus į mokyklą ir laukia, kol iš darbo sugrįš jo jaunutė žmona, – prieš pusmetį rašė „The New York Times“ žurnalistė Leslie Wayne. – Bet iš tikrųjų ponas Lazarenka yra pasaulinio lygio kleptokratas, pasislėpęs vaizdingose Amerikos priemiesčio lygumose.“
Suprasti akimirksniu
- P.Lazarenka buvo Ukrainos premjeru 1996–1997 m.
- JAV jis nuteistas už pinigų plovimą, korupciją, sukčiavimą
- Jis neteisėtai įgijo apie 250 mln. JAV dolerių
- Dalis šių pinigų iki šiol įšaldyti SEB banke
Šiuo metu 63 metų P.Lazarenka gyvena JAV Kalifornijos valstijos Marino apygardoje, šalia San Fransisko Auksinių vartų tilto. Ten jo šeima turi įspūdingą vilą.
P.Lazarenka į JAV atvyko 1999 metais, kai Ukrainoje virš jo galvos pradėjo tvenktis įtarimai pinigų plovimu, korupcija ir politinėmis žmogžudystėmis.
Tada amerikiečių pareigūnai vyrą sulaikė dėl migracijos taisyklių pažeidimo, bet greitai išsiaiškino, kad ukrainietis įtariamas daug rimtesniais nusikaltimais.
Sudėtingą bylą iki šiol nagrinėja JAV teisėsauga. 15min ir tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP gauti duomenys rodo, kad šio detektyvo gijos veda ir į Lietuvą.
Nuo kolūkio vairuotojo iki premjero
P.Lazarenka gimė 1953 metais rytinės Ukrainos mieste Karpivkoje. Sulaukęs pilnametystės įsidarbino vairuotoju vietos kolūkyje „Komunizmo aušra“, bet 1971 metais buvo pašauktas į sovietinę armiją ir išsiųstas į karinę bazę pasienyje su Afganistanu.
Po dvejų metų P.Lazarenka sugrįžo į Ukrainą ir įstojo į Dniepropetrovsko žemės ūkio universitetą. Baigęs mokslus jis kelerius metus dirbo agronomu.
Savo politinę karjerą P.Lazarenka pradėjo 1984 metais. Tada įsidarbino Caryčankos rajono žemės ūkio departamento vadovu, tapo vietos Komunistų partijos atstovu. Vėliau jis buvo perkeltas į Dniepropetrovsko srities administraciją.
1992 metų kovo mėnesį pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas paskyrė P.Lazarenką savo atstovu Dniepropetrovsko sričiai. Šias pareigas vyras ėjo kelerius metus. Per tą laiką užmezgė ryšius su įtakingais Dniepropetrovsko politikais ir verslininkais.
1995 metų rudenį naujai išrinktas Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma paskyrė P.Lazarenką premjero Jevgenijaus Marčuko pirmuoju pavaduotoju, atsakingu už energetikos klausimus.
Pagrindinė jo užduotis buvo derybos su Rusija ir Turkmėnija dėl dujų tiekimo.
Po metų prezidentas L.Kučma paskyrė P.Lazarenką šalies premjeru. Galima sakyti, kad tai buvo lemtingas posūkis jo karjeroje.
Kruvinas karas su Donecko klanu
1996 metų vasarą Kijevo Borispolio oro uoste šalia P.Lazarenkos automobilio sprogo bomba, bet politikas išgyveno. Sklido gandas, esą kažkas įspėjo vyrą apie galimą pasikėsinimą, todėl per incidentą niekas nenukentėjo.
Ukrainos žiniasklaidoje buvo keliama neoficiali versija, esą premjerą bandė pašalinti jo politinis oponentas Jevgenijus Ščerbanas. Pastarasis buvo nušautas Donecko oro uoste praėjus keliems mėnesiams po pasikėsinimo į P.Lazarenką.
Tada žurnalistai svarstė, kad premjeras įsivėlė į Ukrainos verslininkų karus. Esą vadinamasis Donecko klanas bandė pašalinti P.Lazarenką, nes šis protegavo jų konkurentus iš Dniepropetrovsko. Buvo įtariama, kad Ukrainos premjeras asmeniškai kontroliuoja pelningus energetinius projektus ir globoja verslininkus, kurie jam už neteisėtą pagalbą atiduoda dalį pelno.
P.Lazarenka buvo siejamas su Ukrainos verslininke ir politike Julija Tymošenko, kuri valdė didžiausią gamtinių dujų importuotoją bendrovę „United Energy Systems“.
Kruvini karai ir įtarimai korupcija pakenkė politiko įvaizdžiui.
1997 metais prezidentas L.Kučma pareiškė, kad P.Lazarenkos paskyrimas premjeru buvo jo „didžiausia klaida“. Šalies vadovas kelis kartus nesėkmingai bandė atleisti pasitikėjimo netekusį ministrą pirmininką, bet galiausiai P.Lazarenka pats atsistatydino.
1998 metų gegužę jis buvo išrinktas į Ukrainos parlamentą Aukščiausiąją Radą, bet tai neišgelbėjo jo politinės karjeros ir šešėlinio verslo.
Apkaltino žmogžudystėmis ir korupcija
1998 metų gruodį P.Lazarenka buvo sulaikytas, kai bandė kirsti Prancūzijos ir Šveicarijos sieną. Šveicarų pareigūnai jam pateikė kaltinimus pinigų plovimu, bet sumokėjęs 3 milijonų JAV dolerių užstatą ukrainietis buvo paleistas.
Ukrainoje kilo politinis skandalas. Aukščiausiosios Rados politikai priėmė sprendimą panaikinti P.Lazarenkos teisinės neliečiamybės statusą. Jis spruko iš šalies.
1999 metų vasario 20 dieną P.Lazarenka buvo sulaikytas Niujorko Johno F. Kennedy tarptautiniame oro uoste dėl migracijos taisyklių pažeidimo. Tačiau jis iškart pateikė prašymą dėl prieglobsčio ir krūvą dokumentų.
1999 metų vasario 20 dieną P.Lazarenka buvo sulaikytas Niujorko Johno F. Kennedy tarptautiniame oro uoste dėl migracijos taisyklių pažeidimo. Tačiau jis iškart pateikė prašymą dėl prieglobsčio ir krūvą dokumentų, esą įrodančių, kad Ukrainoje prieš jį kurpiama politinė byla.
Amerikiečių pareigūnai sulaikė P.Lazarenką ir uždarė San Fransisko kalėjime, nes ukrainietis Kalifornijos valstijoje turėjo dvarą, kurį įsigijo 1999 metais, prieš pat pabėgdamas iš tėvynės.
Prabangi vila, kurią anksčiau nuomojosi Holivudo komikas Eddie Murphy, buvo viena didžiausių Kalifornijos valstijoje: vaizdinga teritorija su penkiais baseinais siekė 17 akrų, apartamentai – 1,6 tūkst. kvadratinių metrų.
Teigiama, kad P.Lazarenka už dvarą sumokėjo 6,75 mln. JAV dolerių grynais.
Tiesa, šiuose rūmuose jis gyveno labai trumpai.
2000 metų pradžioje Ukrainos generalinė prokuratūra kreipėsi į JAV teisėsaugą su prašymu išduoti sulaikytąjį. Savo šalyje P.Lazarenka buvo kaltinamas jau ne tik finansiniais nusikaltimais, bet ir prisidėjęs prie J.Ščerbano bei Vadimo Hetmano nužudymų.
Amerikiečiai siekė įrodyti, kad P.Lazarenka imdavo kyšius ir duokles už tai, kad verslininkai galėtų dirbti Ukrainos energetikos srityje, gautų stambių valdiškų užsakymų. Skirtingais duomenimis, nešvariais būdais jis įgijo nuo 200 iki 250 mln. JAV dolerių.
JAV teisėsauga neišdavė P.Lazarenkos ir teisė jį pagal savo įstatymus. Ukrainietis buvo apkaltintas pinigų plovimu, korupcija, sukčiavimu ir turto prievartavimu iš buvusių verslo partnerių.
Amerikiečiai siekė įrodyti, kad P.Lazarenka imdavo kyšius ir duokles už tai, kad verslininkai galėtų dirbti Ukrainos energetikos srityje, gautų stambių valdiškų užsakymų. Skirtingais duomenimis, neteisėtais būdais jis įgijo nuo 200 iki 250 mln. JAV dolerių.
Nešvarius pinigus P.Lazarenka pervesdavo į savo ir kitų asmenų sąskaitas JAV, Šveicarijoje, Lichtenšteine, Antigvoje bei Barbudoje ir Lietuvoje.
Lietuvoje laikė apie 30 mln. JAV dolerių
15min žiniomis, 1999 metais JAV Teisingumo departamento atstovai kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą prašydami laikinai įšaldyti banke „Hermis“ esančią bendrovės „European Federal Credit Bank Limited“ sąskaitą.
Amerikiečiai nurodė, kad įmonė priklauso P.Lazarenkai ir jo partneriui Petro Kiričenkai.
Lietuviškame banke ukrainiečiai laikė dideles pinigų sumas: apie 30 mln. JAV dolerių, 71 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų, 81 tūkst. Kanados dolerių, 118 tūkst. Japonijos jenų, 4 tūkst. eurų, 45 tūkst. Australijos dolerių, 12 tūkst. Šveicarijos frankų.
Prokurorai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. 1999 metų gruodžio 2 dieną teisėjai patenkino prašymą laikinai apriboti ukrainiečių teises į šiuos pinigus.
2000 metais bankas „Hermis“ buvo prijungtas prie Vilniaus banko (dabar SEB bankas), kuriam ir atiteko įšaldyta ukrainiečių sąskaita.
Daug metų JAV Teisingumo departamentas vis kreipdavosi į Lietuvos prokurorus su prašymu pratęsti laikinąjį apribojimą, nes teismo procesas užsitęsė.
2005 metais amerikiečiai savo prašyme lietuvių prokurorams nurodė, kad P.Lazarenka buvo nuteistas už keturiolika nusikalstamų veikų: neteisėtai įgyto turto gabenimas per sieną, susitarimas plauti pinigus, 8 pinigų plovimo atvejai, 5 sukčiavimo elektroninėje erdvėje atvejai.
JAV Kalifornijos apygardos teismas nuteisė P.Lazarenką 19 metų laisvės atėmimo bausme, maždaug 23 mln. JAV dolerių vertės turto konfiskavimu ir priteisė sumokėti 10 mln. JAV dolerių baudą.
Ukrainietis apskundė nuosprendį, be to, JAV teismuose vis dar vyko kai kurių bylos aspektų nagrinėjimas, todėl teismo procesai tęsėsi.
P.Lazarenkos ir P.Kiričenkos milijonai iki šiol guli įšalę lietuviškame SEB banke.
15min žiniomis, 2016 metų rugsėjį Vilniaus apygardos teismas vėl pratęsė laikinus apribojimus, bet SEB bankas nurodo negalintis to nei patvirtinti, nei paneigti.
„Negalime atskleisti jokios informacijos apie savo klientus, – 15min sakė SEB banko atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė. – Bendradarbiaujame su teisėsaugos institucijomis, tačiau negalime komentuoti jokių vykstančių tyrimų.“
Generalinė prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė taip pat sakė, kad negali komentuoti situacijos, nes klausimai susiję su užsienio valstybės teisinės pagalbos prašymu ir privataus asmens duomenimis.
Kol kas neaišku, koks bus Lietuvoje laikomų P.Lazarenkos pinigų likimas. Jie gali būti sugrąžinti Ukrainai, JAV arba patekti į Lietuvos biudžetą. Pavyzdžiui, Antigvos ir Barbudos teismas konfiskavo apie 70 mln. JAV dolerių, kuriuos ukrainietis laikė bankrutavusiame banke, ir atidavė pinigus savo valstybės iždui.
Iki šiol gyvena JAV
Įskaitant namų areštą ir pirmąjį sulaikymą, P.Lazarenka nelaisvėje praleido daugiau nei dešimt metų. 2009 metais jis buvo uždarytas į Kalifornijoje esančią Federalinę pataisos įstaigą.
Po trejų metų, 2012 metų lapkričio 1 dieną, ukrainietis išėjo į laisvę, bet iškart buvo sulaikytas amerikiečių pareigūnų ir patupdytas į areštinę Sakramente. Šį kartą dėl jo buvimo JAV teisėtumo – jis neturėjo nei leidimo gyventi JAV, nei vizos, nei galiojančio Ukrainos paso.
Jo byla ir toliau nagrinėjama teismuose.
P.Lazarenka gyvena Kalifornijos valstijoje, toje pačioje Marino apygardoje, tik jau kuklesnėje viloje – naujieji namai verti apie 1,8 mln. JAV dolerių.
Namas priklauso P.Lazarenkos antrajai žmonai Oksanai Tsykovai. 2004 metais ji buvo P.Lazarenkos vertėja teisme. Dabar O.Tsykova dirba jos vyrui atstovaujančio advokato Danielio Horowitzo kontoroje.
Pats P.Lazarenka teismo salėje tikina, kad šiuo metu skursta, neturi jokių pajamų, negali legaliai įsidarbinti, be to, advokatui yra skolingas 100 tūkst. JAV dolerių. Jis teigia, kad šeima gyvena iš žmonos atlyginimo.
Prieš pusmetį „The New York Times“ rašė, kad P.Lazarenkos byla yra tokia sudėtinga ir plati, kad jos nagrinėjimas gali užsitęsti iki 2018 metų.
