– Ministre, praėjusią savaitę susiklostė skandalinga situacija, nes jūs nepasirašėte įsakymo, kuriuo Patriotų premija turėjo būti skirta filosofei Nerijai Putinaitei. Kaip jūs aiškinate savo sprendimą?
– Labai paprastai – pagal nuostatas skiriame dvi premijas – vieną už suaugusiųjų literatūrą, kitą – už vaikų. Trečios premijos nusprendėme neskirti. Aš tą knygą perskaičiau ir turėjau teisę nesikreipti į komisiją, nusprendžiant premijos neskirti.
Turėjo būti išaiškinti papildomi privalumai, kad skirtume trečiąją premiją, o mes tų privalumų nematėme ir nusprendėme neskirti.
Dabar jau perskaitęs knygą galiu pasakyti, kad aš nematau šioje knygoje patriotiškumo apraiškų.
– Apie poetą Justiną Marcinkevičių knygoje kalbama labai mažai, iš esmės, tik įvade. Ir kontekstas yra visiškai kitoks, nei dabar diskutuojama viešojoje erdvėje. Nemanau, kad galima filosofę apkaltinti šmeižimu ar melavimu. Ministre, ar jūs skaitėte Nerijos Putinaitės knygą „Nugenėta pušis“? Beje, to klausė net keli mūsų skaitytojai.
– Dabar jau perskaitęs knygą galiu pasakyti, kad aš nematau šioje knygoje patriotiškumo apraiškų. Sprendžiant iš protokolų, netgi pati komisija nekalbėjo apie pilietiškumą, o buvo kalbama apie aktualumą ir lengvą skaitymą dėl knygos stiliaus. Ne paslaptis, kad premija buvo siūloma už gaivų oro gūsį į sovietizaciją. O knyga turėjo būti skiriama už patriotiškumą.
– Ta pati tema, tik jau kito skaitytojo klausimas. Ministre, ar esate skaitęs poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščių apie Leniną?
– Tokių neprisimenu. Čia yra jaunesnės ir vyresnės kartos žmonių skirtumas. Dabar, kai nagrinėjamos jo knygos, bandoma pamatyti įvairių apraiškų, kad bandyta pasmerkti bažnyčią, ir taip toliau. O mūsų karta skaitė, kad ten yra laisvė. Tačiau visa tauta nenuėjo į mišką, o tie, kurie liko gyvi, sukūrė Lietuvos valstybę.
– Daug klausimų buvo susiję su Lietuvos ginkluote ir saugumo padėtimi. Bet gal pradžioje galėtumėte papasakoti, ką artimiausiu metu planuoja įsigyti Lietuvos kariuomenė.
– Planai yra dideli. Reikėtų atskirti, kad ginkluotė yra toks dalykas, už kurį susimoki, bet iškart negali pasiimti nuo lentynos. Atvažiuos haubicos iš Vokietijos, įvairūs šaudmenys. Einame toliau su pėstininkų kovos mašinų pirkimu, formalioji dalis turėtų būti sutvarkyta šiais metais, o kitąmet jau turėtume jas pamatyti Lietuvoje.
– Ar tiesa, kad deramasi su JAV ir Norvegijos gamintojais dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS-2?
– Mes iš tikrųjų žvalgomės, o Norvegija yra vienas iš vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gamybos pavyzdžių.
– Skaitytojas, prisistatęs Jonu Jonaičiu, surašė ilgą laišką, kuriame nurodė dešimt jūsų ministravimo laiku priimtų sprendimų, kurie, jo nuomone, kertasi su Lietuvos interesais. Pavyzdžiui: 2007 metais Lietuvos kariuomenė nusipirko nereikalingų sunkvežimių SISU už 85 mln. litų, 2008 metais – 2 senus karo laivus už 200 mln. litų, o 2014 metais, Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžioje, jūs raginote Lietuvą miegoti ramiai, siūlėte sunaikinti Lietuvos šaulių sąjungos kovinius dalinius. Ar pakomentuosite skaitytojo nuomonę, kad šie ir kiti sprendimai kertasi su Lietuvos interesais?
– SISU yra labai reikalingi, kai turime ne tik savo, bet ir sąjungininkų pajėgas, todėl perdislokavimų yra labai nemažai ir SISU trūksta. Dėl laivų, jie pasirodė labai naudingi, apskritai, laivų NATO pajėgose yra didesnis poreikis, nei jų turime. O praeitą vasarą mūsų jūrų karininkas vadovavo tarptautinei flotilei. Mes budime, ir žmonės tikrai neturėtų vartytis nuo vieno šono ant kito, bijodami karo, žmonės turi dirbti savo darbą ir remti Lietuvos kariuomenę. Dėl šaulių mes turėjome labai aiškų planą su buvusiu kariuomenės vadu – tie šauliai, kurie nori būti koviniai, turi integruotis per savanorių pajėgas, kad nebūtų atskiros šaulių ir savanorių kariuomenės.
Dabar praėjo kiek laiko, ir mes matome, kad keletas būrių bus. Žiūrint logiškai, mes matome, kad kito kelio nėra. Tie, kurie ima ginklą į ranką, turi būti integruoti. Lietuvos šaulių sąjungos istorinė raida yra dviejų dalių: 1990 metais atsirado naujas darinys – savanorių pajėgos, o dabar ta kovinė dalis yra krašto apsaugos savanorių pajėgose. Bet čia yra ne tas sprendimas, dėl kurio turėtume ginčytis.
Šaulių sąjungos vadovybė, Jungtinis štabas ir ministerija bando formuoti užduotis Šaulių sąjungai, kuri apima ne tik ginkluotą pasipriešinimą. Tas vieno kito supratimas turi nusistovėti.
– Panašus klausimas. Ministre, niekam ne paslaptis, kad jūsų asmeninė nuomonė nesutampa su Krašto apsaugos ministerijai Seime ar Prezidentūroje suformuluojamomis užduotimis. Prieš metus tikėjotės būti išrinktas į Europos Parlamentą, dabar taikėtės į sveikatos apsaugos ministro kėdę. O gal garbingiau būtų iš nemielo posto tiesiog pasitraukti? Kodėl to nepadarote?
– Manau, kad turiu pakankamai žinių, jog galėčiau tarnauti tėvynei. Į sveikatos ministro postą neturiu jokių intencijų. Į Europos parlamento postą pabandžiau pretenduoti, nes turiu žinių, kurias būtų galima panaudoti Europos mastu.
Pirmosios kadencijos metu buvo daug sunkumų susipažįstant su sistema, bet šios kadencijos metu turiu pakankamai žinių, kurias naudoju vystant mūsų sąveiką su sąjungininkais ir patriotinio judėjimo didėjimu.
Jei būtų pasiūlymas, aš esu pasiruošęs ir darbui trečiai kadencijai.
– Mindaugas klausia, kokie jūsų santykiai su prezidente Dalia Grybauskaite? Ar jūsų požiūriai į šalies gynybą sutampa?
– Daugeliu atvejų sutampa. Grįžimo prie šauktinių kariuomenės klausimą nagrinėjome, nes 2012 metais buvo labai didelis neužpildymas dalinių, kuriuos bandėm užpildyti profesionalais. Tačiau tas tempas buvo per lėtas dėl Rusijos agresijos, todėl nusprendėme laikinai grąžinti šauktinių kariuomenę.
– Skaitytojas Vytautas surašė daug klausimų, susijusius su Lietuvos gynyba, jeigu būtų vykdomas netikėtas puolimas iš Kaliningrado. Žinoma, bent jau kol kas tai yra tik teorinės galimybės. Tačiau geopolitinė situacija keičiasi, ar yra peržiūrimi Lietuvos gynybos planai? Kokie strateginiai dokumentai yra keičiami arba planuojama keisti?
– Visi karinės gynybos ir nacionalinio saugumo strategijos planai yra peržiūrėti reaguojant į einamą situaciją. Manau, kad visi apginamumo planai yra aukštesniame lygyje negu buvo prieš tai.
RAND planai nebuvo tiksliai apie Lietuvą, tačiau aš think-tank‘ų veiklą vertinu pozityviai, nes kalboje su sąjungininkais mes šią informaciją naudojame, stengdamiesi prikaustyti dėmesį prie Baltijos valstybių, nes įvairių konfliktų vyksta visur, todėl tą padaryti yra sunku.
Išankstinės ginkluotės dislokavimas, sąjungininkų pajėgų rotavimas yra Lietuvoje šių think-tank‘ų dėka.
Šių metų pratybų grafiką jau turime ir, ko gero, šiemet bus rekordas.
– Jonas klausia, kodėl Lietuvos didžiuosiuose miestuose nėra vykdomos pratybos, nors priešas pirmiausiai taikytųsi būtent į didmiesčius? Taip pat, kodėl nevykdomos vadinamojo Suvalkų koridoriaus gynybos pratybos?
– Vilniaus mieste praeitais metais pratybos vyko, tačiau didžioji dalis pratybų vyksta tam pritaikytuose poligonuose. Mes baigiame mūšio mieste poligoną Pabradėje. Kariuomenės vadas nusprendžia, kur rengti tokio pobūdžio pratybas. Šių metų pratybų grafiką jau turime ir, ko gero, šiemet bus rekordas, nes pratybos intensyvėja, kadangi turime įsipareigojimų iš Danijos, Vokietijos ir kitų šalių dėl Suvalkų koridoriaus, todėl galiu garantuoti, kad tam yra skiriamas didelis dėmesys.
– Kitas to paties Jono klausimas. Lietuvos kariuomenės ginklai ir amunicija telkiama Linkaičių sandėlyje, kuris, jo nuomone, pirmosiomis netikėto karo valandomis atitektų priešui. Ar gynybos vadai apie tai galvoja?
– Pirmosiomis valandomis tikrai neturėtų atitekti. Bet ginklai yra kaupiami įvairiose vietose ir daliniuose. Viskas išdėstyta pagal tokią logiką, kad esant atitinkamiems signalams ginkluotė būtų ne vienoje vietoje. Reikia turėti omenyje, kad ginkluotės laikymas turi saugumo sąlygas, nes mes girdime, kad būna atvejų, kai sandėliai susprogsta. Tačiau manau, kad viskas yra daroma pagal saugumo logiką.
– Beje, ar vyksta kokios atskiros Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių pratybos? Juk iš tiesų lenkai yra vieni svarbiausių mūsų sąjungininkų.
– Paprastai į tarptautines pratybas įtraukiame ir kitas šalis, tačiau bendradarbiavimas su Lenkija vyksta, nepaisant valdžios pasikeitimo. Sausio mėnesį buvau Liubline, kur susitikom su Lenkijos ir Ukrainos ministrais susitarti dėl bendradarbiavimo vystymo. Į Lietuvą turi atvykti Lenkijos kariai, kurie dalyvaus pratybose dėl mūsų šalies apginamumo stiprinimo.
Svarstėme įkurti bendrą batalioną, dabar jau batalionas įkurtas. Bus bataliono pratybos. Geras pavyzdys yra prieš stojant į NATO išbandytas bendras Lietuvos, Lenkijos ir Ukraino bataliono išbandymas.
– Neprisistatęs žmogus klausia, ar Krašto apsaugos ministerija turi kokią nors savanorių pajėgų vystymo viziją? Skaitytojas klausia apie būsimą savanorių aprūpinimą, logistiką, teiraujasi, gal ruošiamasi pereiti prie vokiškų automatų G-36.
– Turime tokių planų, – jeigu ne tas stabtelėjimas, kuris buvo susijęs su tuo 33 tūkst. karių papildymu, mes pagal planus turėjome jau pernai aprengti visus savanorius. Už tai norime atsiprašyti visų savanorių, bet šiais metais jau turime tuo pasirūpinti.
Dėl G-36 buvo iškilę klausimų, tačiau atlikome tyrimą ir turėtume pratęsti šio ginklo įsigijimą. Tada bus vienas ginklas reguliariai kariuomenei ir savanoriams.
– Žmogus klausia, kokia Lietuvos kariuomenės aviacijos ateitis? Gal ateityje planuojama įsigyti transporto ar kovos lėktuvų?
– Dėl transporto lėktuvų – taip. Tam tikra prasme, aviacija yra viena iš sričių, kuri yra arti pilno aprūpinimo. Neseniai įsigyti 3 transporto lėktuvai „Spartan“, įsigyti sraigtasparniai paieškai ir gelbėjimui, tačiau vis dar trūksta kovinių sraigtasparnių. Manau, kad nebus labai didelė aviacija, tačiau ji turėtų būti tvarkinga – transportas, gelbėjimas ir keletas kovinių, o iki naikintuvų dar yra toli, tačiau tam mes turime sąjungininkų paramą.
Galime pasidžiaugti, kad šiemet dar nebuvo nė vieno oro erdvės pažeidimo.
Galime pasidžiaugti, kad šiemet dar nebuvo nė vieno oro erdvės pažeidimo, nes sąjungininkai susitvarkė su agresyviais skrydžiais Lietuvos oro erdvės pakraščiuose.
Ne vieną kartą sąjungininkų pajėgos lydėjo lėktuvus ir Lietuvoje, nes normalaus kaimyninio bendradarbiavimo nėra.
– Rimantas klausia, ar tiesa, kad ruošiamasi likviduoti Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos ir transporto Vilniaus skyrių? Ir jei taip, tai kodėl? Jeigu gerai suprantu, kalbama apie Antakalnyje esantį muziejų.
– Liūdna istorija. Manau, kad ten galima supažindinti miesto svečius su turima karine technika, tada atsirastų noras keliauti į Vilnių su ja susipažinti plačiau. Tačiau kalbėtis niekas nenori, dabar mes tiesiog dairomės kitos vietos. Aš manau, kad Vilniuje šiek tiek technikos paliksime ir prisiglausime galbūt technikos muziejuje, o jo perspektyvos Olandų gatvėje yra aiškios – jis ten dirbti nustos.
– Neseniai Lietuvos valstybės gynimo taryba nusprendė pradėti derybas su Vokietijos bendrove „Artec“ dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo. Net keli skaitytojai klausė, kokia šiuo metu situacija?
– „Artec“ tiesiogiai neparduoda, derybos vyksta per OCCAR organizaciją. Kitais metais pirmos pėstininkų mašinos turi pasiekti Lietuvą, o dokumentai yra perduoti Vyriausybei, kuri turi priimti sprendimą, ir tada prasidės sprendimai dėl konkrečių detalių. Žodžiu, tai paaiškės vėliau, o mes stengiamės bent iš Lietuvos pusės padirbėti intensyviau, kad turėtume pėstininkų mašinas kitų metų pirmoje pusėje.
– Beje, užkulisiuose kalbama, kad vokiečiai pasiūlė per metus į Lietuvą atvežti po 14 pėstininkų kovos mašinų, tačiau Krašto apsaugos ministerija esą atsakiusi, kad tokio kiekio nereikia. Jei tai tiesa, tai kertasi su Lietuvos gynybos interesais. Ar tai tiesa?
– Mums reikia daugiau, tai yra neteisingos kalbos. Skaičius yra apie 14 per metus, negaliu tiksliai pasakyti.
– Ar tarp Lietuvos kariuomenės šauktinių pasitaiko nestatutinių santykių, klausia Gediminas. Taip pat jis klausia, ar vis dar taikomos kolektyvinės bausmės?
– Mes girdėjome, kad vyrai apsistumdė, bet iš 3 tūkst. atėjusių šauktinių tik 26-iems buvo skirtos nuobaudos, todėl galime pasidžiaugti, kad atėję jauni žmonės išlaikė rimtį. Taip pat tai yra nuopelnas žmonių, kurie vadovauja skyriams.
Pagal apklausas, 20–30 proc. jų planuoja tapti profesionalais.
– Ar lietuviai dalyvaus tarptautinėse operacijose?
– Bus parama „Frontex“ migrantų srauto stabdymui. Malyje dalyvavome tik su keliais instruktoriais prancūzų prašymu, Seimas mums davė leidimą prisijungti didesniais pajėgumais. Taip pat tęsiame savo įsipareigojimus Balkanuose ir Afganistane, kur esame pasiruošę padidinti savo kontingentą, nors buvo planuota užbaigti operaciją Afganistane šiais metais. Tas padidinimas nebus didelis – iki 30 žmonių.
Iš viso, iki pusantro šimto Lietuvos karių dalyvauja tarptautinėse operacijose.
„Gimiau tremtyje. Augau sovietinės okupacijos metais. Noriu pasakyti, kad sovietiniais laikais, skirtingai nei tai daro kritikuojantys mane asmenys, į bažnyčią nueidavau dažniau, nei tą darau laisvoje Lietuvoje“, – sprendimą dėl Patriotų premijos neskyrimo N.Putinaitei komentavo J.Olekas.
TAIP PAT SKAITYTIKE: Juozas Olekas atsisakė skirti Patriotų premiją Nerijai Putinaitei, nes nepatiko požiūris į Justiną Marcinkevičių
