Po šių pataisų į žurnalistus negalės kreiptis net aukos, jei nusikaltimus įvykdę asmenys pasieks, kad posėdžiai būtų uždari. Žurnalistų organizacijos šias pataisas vertina kaip cenzūrą ir prognozuoja, kad Lietuvos žodžio laisvės indeksas mažės. Advokatūros vadovas stebisi, kodėl pasitelktos kriminalinės bausmės, kai viską būtų galima sureguliuoti administracinėmis priemonėmis.
Praminė „Sabatausko pataisomis“
Diskusijos dėl šių įstatymų pakeitimų prasidėjo prieš keletą metų. Šio įstatymo pataisos atsirado po to, kai buvo paviešinta istorija, susijusi su įtakingo socialdemokrato Juliaus Sabatausko šeima – jos dukros mylimasis grasino išžudyti visą politiko šeimą vien dėl to, kad jam neleidžiama matytis su mažamečiu vaiku.
Šie ribojimai neturi nieko bendro su žmogaus teisių apsauga, – sakė D.Radzevičius.
Būtent socialdemokratų pastangomis šie draudimai pateikti Seimui. Jų autorės – socialdemokratės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė. Beje, pastaroji viešose diskusijose neslėpė, kad šios pataisos taikomos būtent žiniasklaidai pažaboti.
„Kai prieš trejus metus buvo pradėta diskusija dėl šių pataisų, tiek Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), tiek Lietuvos žurnalistų draugija pasakė, kad šie ribojimai neturi nieko bendro su žmogaus teisių apsauga, kaip tai buvo deklaruojama tuo metu.
Yra visiškai akivaizdu, kad politikų noras prisidengti žmogaus teisių gynimu iš tikrųjų užkirs kelią per viešumą ginti tuos asmenis, kurie kitaip apsiginti negali. Mes galime kalbėti apie savicenzūros įvedimą ir tarptautiniu mastu mes patirsime nemažą gėdą“, – 15min teigė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Vieningai palaikė net liberalai
Pasak jo, tuo metu šios pataisos atrodė tiek absurdiškos, kad niekas nesitikėjo, jog Seimo dauguma jas palaikys. Pavyzdžiui, po jų priėmimo Lietuvoje bus neįmanoma pranešti apie jokią teisme nagrinėjamą rezonansinę bylą, kurioje nukentėjusysis yra vaikas. Beveik visais atvejais, tokie posėdžiai bus uždari. Ypač, kai kalbama apie seksualinį smurtą prieš nepilnamečius.
Ir dabar žurnalistai neturi teisės atskleisti nepilnamečių asmens duomenų ar rodyti jų veidus, tačiau Baudžiamojo Kodekso pataisoms įsigaliojus, net vaikų tėvai neturės teisės apie nusikaltimą pasakoti žurnalistams, nes jiems grės viešieji darbai, bauda, laisvės ribojimas arba areštas. Tos pačios sankcijos grės ir žurnalistams bei žiniasklaidos priemonėms.
Vargu, ar tai padės kaip nors papildomai apsaugoti nepilnamečius, tačiau tai neabejotinai suteiks papildomą apsaugą nuo viešumo tokius nusikaltimus padariusiems asmenims.
Socialiniame tinkle „Facebook“ žinomi žurnalistai dalinasi savo nuomone, kad šioms pataisoms įsigaliojus anksčiau, Lietuva niekada nebūtų sužinojusi Norvegijoje iš motinos paimto Gabrieliaus istorijos. Taip pat ir kitų rezonansinių įvykių.
„Po šios dienos Seimo sprendimo žurnalistai turi būti pasiruošę bent jau viešiesiems darbams, jei ne baudai ar laisvės apribojimui. Net ir paskelbę tai, kas buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje. Ir ne tik žurnalistai, jei parėjęs namo diedukas bobutei ar kaimynui papasakos“, – parašė LRT žurnalistė Rita Miliūtė.
„Seimas užčiaupė visus, pasiteisindamas, kad taip nori apsaugoti ne tik nuo nusikaltimų nukentėjusius, bet ir nepilnamečius asmenis. Bet juk ir dabar žiniasklaida negali skelbti nepilnamečių duomenų, neskelbia ir nukentėjusiųjų, jeigu šie nesutinka“, – teigė delfi.lt žurnalistas Dainius Sinkevičius.
„Jei šiandieninis Seimo absurdas įsigalios, asmeniškai eisiu į teismus ir prašysiuosi į uždarus posėdžius. Avansu prašydamas man taikyti baudžiamąją atsakomybę už informacijos paviešinimą, kurį šiandien kriminalizavo mūsų nuostabus Seimas“, – žadėjo 15min žurnalistas Šarūnas Černiauskas.
Keista ir tai, kad socialdemokratų pasiūlytas pataisas beveik vieningai palaikė net ir dešiniosios jėgos. Baiminamasi, kad šiuo įstatymu gali būti bandoma piktnaudžiauti, kai kaltinamieji bandys prašyti uždarų posėdžių tiesiog norėdami pasislėpti nuo viešumo.
„Man labai keista, kad Lietuvoje kriminalines bausmes politikai įvedinėja be didesnių diskusijų, greičiausiai, net neįsigilinę, už ką balsuoja. Matyt, kriminalines bausmes Lietuvoje įvedinėti yra labai populiaru. Akivaizdus noras bausti, kai tam nėra realaus pagrindo“, – situaciją komentavo D.Radzevičius.
Per griežtos priemonės
Reikia kuo mažiau naujų kriminalizuotų veikų. Lietuvoje yra labai kriminalizuotas požiūris į žmogų, – sakė I.Vėgėlė.
Lietuvos Advokatūros vadovas Ignas Vėgėlė 15min teigė, kad Lietuvoje per dažnai stengiamasi pasinaudoti kriminalinėmis bausmėmis, nors daugelį dalykų būtų galima reguliuoti administracinėmis priemonėmis.
„Mano nuomonė labai aiški, reikia kuo mažiau naujų kriminalizuotų veikų. Lietuvoje yra labai kriminalizuotas požiūris į žmogų. Mes per daug stengiamės viską kriminalizuoti, kai daug ką būtų galima reguliuoti administracinėmis priemonėmis.
Man žinomos tos diskusijos ir jos kelia labai daug abejonių, kai net nukentėjusieji negalės pateikti informacijos žurnalistams. Kita vertus, turime suprasti, kad kalbama tik apie uždarus teismo posėdžius. Jie tokiais paskelbiami būtent todėl, kad informacija nebūtų atskleista“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
Tuo pat metu jis siūlė ieškoti balanso, tarp privataus gyvenimo apsaugos ir žodžio laisvės: „Mūsų visuomenėje yra per daug kišamasi į asmeninį gyvenimą. Tą matome ne tik mes, tai jau matoma ir Europoje. Man pačiam teko sulaukti klausimų, kodėl pas mus taip pažeidžiamas privatumas.
Ir čia reikia suprasti, kad kalbama ne apie stambius nusikaltimus kaip, pavyzdžiui, terorizmą, bet apie eilines situacijas. Jeigu Seimas nusprendė tokiu būdu labiau ginti privatumą, tai yra gerai, bet ir šiuo atveju kyla klausimas, ar tai tikrai reikia daryti baudžiamuoju įstatymu.
Yra buvę atveju, kai duomenys viešinami iš uždarų teismo posėdžių arba iš ikiteisminių tyrimų medžiagos. Tikrai, tai pakenkdavo tyrimams.“
Pašnekovo teigimu, po šių pasikeitimų teisėjams teks atidžiau vertinti, kada skirti uždarus teismo posėdžius: „Mes turime pasitikėti teismais. Jeigu mes jais nepasitikėsime, tai apie jokią teisinę valstybę kalbėti iš viso negalime. Yra labai detaliai reglamentuota, kada gali būti skelbiami uždari teismo posėdžiai. Tai turi būti informacija susijusi su komercinėmis paslaptimis, nepilnamečių apsauga, kai kuriais asmeninio gyvenimo aspektais. Nematau grėsmės, kad uždarais posėdžiais bus piktnaudžiaujama.“
