Pasak politologų, jo šansus gali sumažinti nebent besitęsianti pranešėjo komisijos istorija ar mažas rinkėjų aktyvumas, galvojant, kad nugalėtojas jau aiškus.
Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Ieva Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad rinkimų rezultatai „didelės nuostabos nesukėlė“.
„Akivaizdu buvo, kad dabartinis prezidentas į antrąjį turą tikrai išeis, klausimas buvo, pagal apklausų rezultatus sprendžiant, ar antrasis kandidatas bus I. Šimonytė ar Ignas Vėgėlė. Tačiau debatuose I. Vėgėlei pritrūko šiek tiek parako užtaiso, galbūt tai prisidėjo prie to, kad I. Šimonytė į antrąjį turą išėjo su labiau užtikrinta persvara“, – BNS sakė politologė.
I. Petronytės-Urbonavičienės teigimu, trūko kandidato pasiruošimo debatams ir, jos nuomone, nebuvo iki galo gerai ištransliuotos programinės nuostatos.
„Atrodytų, kad kažkokio ir nusiteikimo trūko, priblėsęs į pabaigą pasirodė“, – sakė ji.
„Didelės nuostabos dėl pirmo kandidato nėra, o dėl antros vietos buvo šiokia tokia intriga“, – pridūrė ji.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pritarė, kad G. Nausėdos ir I. Šimonytės dvikova antrajame ture buvo labiausiai tikėtinas variantas, nors kai kurios apklausos ir rodė, kad I. Vėgėlė gali užimti antrąją vietą pirmajame ture.
„Apklausos yra tobuliausias žinojimo būdas, bet tai neparodo pilno vaizdo, galiausiai, yra neapsisprendę rinkėjai, dalis jų ateina ir vienokį ar kitokį sprendimą priima“, – teigė pašnekovas.