Apklausos duomenimis, 46 proc. respondentų nurodė, jog priimtų pabėgėlius į savo įmonę, 26 proc. nurodė, jog yra nepasirengę priimti tokių darbuotojų. Dar 28 proc. nurodė negalintiys atsakyti į klausimą, ar įdarbintų pabėgėlius.
Įmonių atstovų taip pat buvo klausiama, kokių paskatų įdarbindami pabėgėlius jie tikisi iš valstybės. 43 proc. respondentų paminėjo, kad jie tikisi mokestinių lengvatų, 36 proc. – subsidijų, dar 21 proc. minėjo, jog kvalifikuotus ar mažai kvalifikuotus pabėgėlius priimtų be papildomų paskatų, jei jie turėtų didelę motyvaciją dirbti.
Regionuose veiklą vykdantys respondentai apklausoje pažymėjo, kad nekvalifikuotos darbo jėgos regionuose netrūksta, todėl įmones domintų tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
Beveik 44 proc. darbdavių atstovų apklausoje nurodė, jog galėtų suteikti pradinį profesinį mokymą įmonėse, dar 24 proc. prisidėtų prie įvairių socialinės integracijos iniciatyvų,16 proc. jų sutiktų prisidėti tikrinant migrantų darbo patirtį ir žinias.
Konfederacijos prezidentas Robertas Dargis BNS antradienį sakė, jog darbdaviai į karo pabėgėlių įdarbinimą žiūri „humaniškai ir atvirai“, bet valstybė, anot jo, privalo dalyvauti jau pirminiame atrankos procese vertinant pabėgėlių tinkamumą darbo rinkai.
„Svarbiausia, kad valstybė galėtų sudalyvauti tame pirminiame procese, kad būtų galima patikrinti, kas per žmonės atvažiavo, kokios jų bazinės žinios, kokie jų išsilavinimai, o patį profesinį integravimo procesą darbdaviai yra pasiruošę vykdyti (...), nes turbūt geriausius, tinkamiausius darbuotojus įmonės užsiaugina savo viduje“, – BNS sakė R.Dargis.
Jis teigia, jog konkrečios mokestinės lengvatos, kurių pageidautų verslas, dar nesvarstytos.
„Bet tai turbūt būtų iš tos serijos, apie ką anksčiau kalbėjome – apie tam tikrus socialinio draudimo dalykus, fizinių asmenų pajamų mokesčius“, – sakė jis.
Išlaikyti migrantus Lietuvoje gali būti sudėtinga net ir jiems sėkmingai įsidarbinus ir tokių pavyzdžių būta ir iki šiol, – R.Dargis.
Tuo metu žurnalistams pramonininkų vadovas pripažino, kad išlaikyti migrantus Lietuvoje gali būti sudėtinga net ir jiems sėkmingai įsidarbinus ir tokių pavyzdžių būta ir iki šiol.
„Anksčiau darbdaviai buvo atsivežę grupę – iki 60 žmonių, iš Vidurinės Azijos, kuriuos čia ugdė, įmonė bandė juos pritaikyti savo technologiniame procese. Deja, iš jų tik keletas jų liko ilgesniam laikui, po to ir tie išvažiavo. Reikia suprasti, kad Lietuva yra susijungusi su Europos Sąjunga susisiekiančių indų principu.
Natūralu, kad susisiekiantys indai, kurie nebeturi netgi sienų barjerų laisvam judėjimui, nudrenuoja ne tik lietuvius į geriau apmokamus darbus, bet ir tuos užsieniečius, kurie čia atvažiuoja ir įgyja tam tikras kvalifikacijas“, – tvirtino R.Dargis.
Antradienį Vilniuje vykusioje konferencijoje kalbėdamas apie migracijos iššūkius R.Dargis taip pat priminė jau anksčiau konfederacijos siūlytas priemones dėl kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimo.
Kaip pavyzdžius jis minėjo būtinybę suteikti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje mokslus čia jau baigusiems trečiųjų šalių studentams, kurių, R.Dargio duomenimis, šiuo metu yra apie 5000.
Taip pat jis siūlo įteisinti „žalią kortą“ trečiųjų šalių mokslininkams, kurie galėtų dirbti mokslo ir verslo slėniuose bei ženkliai prisidėti prie Lietuvos pažangos.
„Darbo rinkai tai būtų vienas labai geras žingsnis link lakmuso popierėlio kūrimo, t.y. link svetimšalių priėmimui į Lietuvą“, – konferencijoje pabrėžė jis.
Pagal Europos Sąjungos (ES) planą Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
