Po susitikimo su Seimo opozicinėmis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijomis A.Butkevičius teigė, kad svarstomi du variantai dėl nacionalinio stadiono. Anot premjero, iki birželio 5 dienos turi būti įvertinta rizika ir pasverta, ar yra finansinių galimybių rasti 270 mln. Lt, kurių prireiks norint pabaigti prieš daugiau nei 20 metų pradėtą statyti nacionalinį stadioną.
„Svarstomas ir kitas variantas – buvęs „Žalgirio“ stadionas, kuris šiuo metu perduotas Šiaulių bankui. Pateiktas pasiūlymas, ar galima jį rekonstruoti papildomai įrengus žiūrovų vietų, šalia kitus stadionus jaunimui treniruotis“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Svarstomas ir kitas variantas – buvęs „Žalgirio“ stadionas, kuris šiuo metu perduotas Šiaulių bankui. Pateiktas pasiūlymas, ar galima jį rekonstruoti papildomai įrengus žiūrovų vietų, šalia kitus stadionus jaunimui treniruotis, – sakė A.Butkevičius.
Apie stadionus A.Butkevičius antradienį kalbėjo ir tradiciniame interviu LRT radijui, pabrėždamas, kad yra „negražu, kada valstybė neturi savo nacionalinio stadiono ir manau, kad tai leistų išspręsti dažnai susidarančias problemas organizuojant Dainų šventes ir įvairius kitus kultūrinius renginius“.
Vilniaus mero Artūro Zuoko teigimu, yra sudaryta bendra darbo grupė, kurioje dirba Vyriausybės, Kūno kultūros ir sporto departamento, savivaldybės atstovai, kuri ieško būdų, kad Vilnius pagaliau turėtų „atitinkamų parametrų stadioną ir toks stadionas atsirastų kuo greičiau už protingą kainą“. Šiai darbo grupei pateikus savo išvadas tikimasi sprendimų dėl stadiono Vilniuje.
„Žalgirio“ stadioną galima būtų padaryti greičiau ir, be abejonės, daug pigiau. Tačiau vis tiek išliktų pradėto ir nebaigto stadiono ant Šeškinės kalno problema, nes į jį jau yra investuota daugiau nei 110 mln. Lt. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė skelbia konkursą dėl objekto perprojektavimo siekiant sutaupyti pinigus. Pagal pateiktas išankstines išvadas galima sutaupyti apie 100 mln. Lt, vadinasi, šiam stadionui užbaigti reikėtų ne 300 mln. Lt, kaip buvo planuota, o užtektų apie 200 mln. Lt“, – 15min.lt sakė A.Zuokas.
Šis projektas su techniniais sprendiniais turėtų būti parengtas iki šių metų pabaigos, tuomet bus galima pateikti paraišką dėl Europos Sąjungos finansavimo iš 2014–2020 metų perspektyvos.
„Žalgirio“ stadionas ir teritorija prie jo šiuo metu priklauso Šiaulių bankui. A.Zuoko teigimu, kol kas nėra tiksliai žinoma, ką bankas ketina su tuo turtu daryti. „Ūkio banko ir įmonės (Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) – aut.past.), kuriai stadionas priklausė, bankrotas apsunkina visą procesą, tačiau iki birželio pabaigos duotas laikas, per kurį turėtų Šiaulių bankas pateikti Vilniaus miestui naują projekto garantiją ir kartu turėtų būti išspręsta, kaip toliau bus įgyvendintas šis projektas. Šiandien mes tik turime patvirtinimus ir iš Šiaulių banko, ir iš Ūkio banko laikinųjų administratorių, kad šis projektas yra įdomus ir kad jį planuojama tęsti“, – teigė A.Zuokas.
Vilniaus savivaldybė pernai buvo paskelbusi konkursą IV UEFA kategorijos stadiono statybai, kurį laimėjo ŪBIG – jai ir priklausė „Žalgirio“ stadionas. Tačiau Ūkio bankui bankrutavus ore pakibo ir stadiono statybų likimas.
Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pirmadienį pareiškė, kad daugiau nei prieš dešimtmetį padėto statyti ir galiausiai užkonservuoto nacionalinio stadiono Vilniuje statybas ketinama baigti iki 2016 metų, tam prireiks 270 mln. Lt.
