Po Europos Parlamento rinkimų ES vadovai aptars kitą institucinį ciklą.
EVT yra svarbi skiriant aukščiausius ES pareigūnus – EVT pirmininką, Europos Komisijos pirmininką, ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Visi EVT sprendimai turi atspindėti ES įvairovę geografijos, šalies dydžio, lyties ir politinių pažiūrų atžvilgiu.
EVT pirmininką išrenka ES lyderiai, jo kadencija trunka dvejus su puse metų, bet gali būti pratęsta vieną kartą.
Dabartinis pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis) dirba antrą kadenciją. Leidinys „Politico“ vienu iš kandidatų pakeisti jį įvardija buvusį Portugalijos premjerą socialistą Antonio Costa (Antonijų Koštą).
Atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimų rezultatus, EVT pasiūlo kandidatą į Europos Komisijos pirmininko pareigas, jį vėliau balsų dauguma tvirtina Europos Parlamente.
Dabartinė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), priklausanti daugiausiai balsų per rinkimus surinkusiai Europos liaudies partijai, įvardijama kaip pagrindinė favoritė toliau vadovauti Europos Komisijai. Jos kandidatūrą viešai yra parėmęs ir G. Nausėda.
EVT yra atsakinga ir už ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, dažnai vadinamu ES vyriausiuoju diplomatu, paskyrimą. Sprendimui dėl siūlomo kandidato priimti reikia kvalifikuotos balsų daugumos ir dėl jo turi būti susitarta su Komisijos pirmininku.
„Politico“ tarp kandidatų eiti šias pareigas minėjo Estijos premjerę Kaja Kallas (Kają Kalas). Jos vadovaujama Reformų partija priklauso europinei liberalų „Atnaujinkime Europą“ frakcijai.
Briuselyje G. Nausėda taip pat ketina susitikti su Briuselio burmistru Philippe'u Close (Filipu Kloze). Anot Prezidentūros, susitikime šalies vadovas aptars paramos Ukrainai, istorinės atminties, kovos su Rusijos propaganda ir bandymais perrašyti istoriją, o taip pat totalitarinių režimų aukų įamžinimo Briuselyje klausimus.
