Pažadą rado prieš rinkimus
Viena „Facebook“ vartotoja dar prieš prezidento rinkimus pasidalijo portalo „Delfi“ publikacijos ekrano nuotrauka. Joje matyti antraštė „G.Nausėda: įvedus eurą kai kas netgi atpigs“, žemiau – besišypsančio ekonomisto nuotrauka.
„Gal prisimenate, kas atpigo po euro ivedimo? O kas nepabrango?“ – retoriškai pasiteiravo internautė.
Komentatoriai, užuot dalijęsi pastebėjimais apie kainų pokyčius, pažėrė patyčių ir pašaipų ne tik apie šalies vadovą, bet ir politikus apskritai – esą buvo skelbiamos melagingos prognozės ir žmonės buvo apgaudinėjami.
Kaip galima suprasti iš ekrano nuotraukos, portalas skelbė Žinių radijo informaciją. Pagal pavadinimą internete nesunku surasti pačią žinutę, kuri buvo publikuota 2013 m. spalio 29 d., likus daugiau nei metams iki euro įvedimo.
Joje buvo pasakojama apie tuomečio ūkio ministro Evaldo Gusto siūlytą memorandumą, kurį pasirašiusios verslo asociacijos įsipareigotų nekelti kainų įvedus eurą. Seime tuomet dirbęs Remigijus Šimašius įspėjo, kad tai kvepia karteliu.
SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda savo ruožtu spėjo, kad euro įvedimas Lietuvai bus naudingas ir atpigins kai kurias paslaugas.
„Euras galbūt nepraturtins nei mūsų žmonių, nei įmonių iš karto, tačiau kai kuriuos dalykus jis atpigins. Labai gerai, jog buvo pastebėta, kad tai toli gražu nėra tik euro konvertavimo išlaidos, kurios atkrenta ir bus bankų netektis.
Euras galbūt nepraturtins nei mūsų žmonių, nei įmonių iš karto, tačiau kai kuriuos dalykus jis atpigins.
Antras svarbus aspektas – mūsų tarptautiniai pavedimai tikrai labai ženkliai turėtų atpigti, ir šiuo metu jie tikrai yra brangūs“, – Žinių radijui aiškino G.Nausėda.
Būsimasis prezidentas teisingai prognozavo, kad kai kas Lietuvai ir šalies gyventojams su euru atpigo, tačiau tai buvo ne paslaugos. Net priešingai – jos brango bene labiausiai.
Pirmomis savaitėmis ir kilo, ir krito
Lietuva prie eurozonos prisijungė 2015 m. sausio 1 d., netrukus po Estijos ir Latvijos.
Prieš tai būta nemažai nuogąstavimų, kad su nauja valiuta kainos šoks aukštyn. Verslininkai esą teisinsis kainų apvalinimu ar tiesiog naudosis proga, kad po konvertavimo kai kuriems bus sunku greitai susivokti arba prisiminti, kokia kaina buvo anksčiau.
Kai kurie daiktai ir produktai išties jau netrukus po euro įvedimo kainavo daugiau nei gruodį, bet nemažai – priešingai, atpigo.
Statistikos departamentas (dabar – Valstybės duomenų agentūra) pirmas dvi savaites stebėjo 100 vartojimo prekių ir paslaugų kainas. 46 iš jų kainos pakilo, 34 – sumažėjo, 16 – nepasikeitė, 4 paslaugų kainų pokytis nebuvo apskaičiuotas.
Labiausiai pabrango vynuogės (14 proc.), svogūnai (6,9 proc.), moteriškos elastinės pėdkelnės (6,1 proc.) ir vakarinis seansas kino teatre (8,1 proc.).
Užtat suskystintos automobilinės dujos atpigo net 10,7 proc. benzinas – 7,8 proc., dyzeliniai degalai – 6,8 proc., dantų pasta – 6,6 proc., pomidorai – 4,6 proc., burokėliai ir rauginti kopūstai – po 4,3 proc., obuoliai – 3,7 proc., tualetinis popierius – 4,8 proc.
Tų pačių metų rugpjūčio pradžioje buvo paskelbti SEB užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikto tyrimo rezultatai Devyni iš dešimties jame dalyvavusių žmonių buvo įsitikinę, kad įvedus eurą bendras kainų lygis pakilo.
Oficialioji statistika rodė, kad per pirmus penkis mėnesius su euru vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo tik 0,3 proc. Gyventojai tvirtino, kad labiausiai šoktelėjo bulvių, dienos pietų ir šokolado kainos, brangiau tapo apsikirpti. Iš tiesų bulvės pigo, o pietūs, šokoladas ir kirpimas brango ne tiek daug.
Tyrimo rezultatai netrukus buvo aptarti Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“. Laidoje dalyvavęs „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad 2015-ųjų birželį pieno produktai, grūdai, duona, mėsa, vaisiai buvo pigesni nei prieš metus.
Bet gerokai pabrango tam tikros kategorijos dalykai – ne pirmo būtinumo (restoranų ir apgyvendinimo įstaigų, sveikatos, įvairios laisvalaikio ir poilsio) paslaugos.
„Šis kainų didėjimas yra tiesiogiai susijęs ne su euro įvedimu, o su didėjančiais atlyginimais – ypač tai akivaizdu, kai kalbame apie paslaugas – kirpėjų, santechnikų ar šaltkalvių“, – aiškino N.Mačiulis.
Labiausiai pigo transportas
Praėjus metams Statistikos departamentas paskelbė, kad didelio kainų šuolio po euro įvedimo Lietuvoje nebuvo (pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje kainos kilo labiau). Kai kurios prekės net pigo.
Tuomet portalui 15min pateikti duomenys parodė, kad, lyginant su ankstesniais metais, vartojimo prekės ir paslaugos pigo 0,9 proc. Labiausiai mažėjo gyventojų išlaidos transportui (nes sparčiai pigo nafta – per metus degalų ir tepalų kaina mažėjo 16,6 proc.).
15,7 proc. mažėjo mokesčiai už šilumą. Iš maisto prekių labiausiai pigo pienas, sūris ir kiaušiniai (4,4 proc.). 2,6 proc. sumažėjo ir mėsos kaina.
Užtat nuomotis būstą tapo vidutiniškai 18 proc. brangiau. 17,1 proc. didėjo daržovių kaina. 6 proc. brango viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos.
Be to, vidutinis mėnesio atlyginimas per metus padidėjo 5,5 proc. (įvertinus infliaciją – 6,2 proc.). 2015 m. trečią ketvirtį jis siekė 735,1 euro (po mokesčių – 569 eurus). Pernai jis viršijo 2 tūkst. eurų prieš mokesčius, šiemet pirmą ketvirtį siekė jau 2 161 eurą.
Taip pat skaitykite: Metai su euru: kaip keitėsi kainos ir atlyginimai?
Lietuvos banko (LB) duomenimis, dėl sumažėjusių palūkanų gyventojai ir verslas jau per pirmus metus sutaupė apie 40 mln. eurų. Taip pat išnyko valiutos keitimo mokesčiai, kurie sudarė apie 0,14 proc. BVP.
Didžiųjų prekybos tinklų atstovai 15min teigė, kad dėl euro įvedimo kainos parduotuvėse nesikeitė. Mat kainos litais buvo keičiamos į eurus remiantis oficialiu LB nustatytu kursu, o patį procesą kelis mėnesius prižiūrėjo ne viena institucija. Kainas esą labiau lėmė objektyvios priežastys (derliaus ypatumai, kainų svyravimai tarptautinėse rinkose) ir dolerio stiprėjimas.
Didėjo antkainiai
Įsivedus eurą rekordiškai pagerėjo Lietuvos skolinimosi reitingai ir valstybei skolintis tapo kaip niekada pigu. Vien už 2015 m. išleistus valstybės vertybinius popierius buvo sutaupyta apie 70 mln. eurų. Per penkerius metus sutaupyta suma išaugo iki 340 mln. eurų.
Kainos kildavo net Sovietų Sąjungoje, tik labiau dėl politinių sprendimų. O jei ne, atsirasdavo prekių deficitas.
Tiesa, prekių ir paslaugų kainos per šį laikotarpį išaugo vidutiniškai 10 proc. Kuras ir elektros energija beveik tokia dalimi atpigo, bet maisto produktai brango nuo 3 iki 6 proc., kavinių ir kitų maitinimo įmonių paslaugos – beveik 40 proc., kirpyklų – 30 proc.
Algos ir kitos išmokos kilo dar labiau – beveik 50 proc.
Taip pat skaitykite: Euro įvedimas turėjo teigiamą ekonominį poveikį, bet augino kainas
Produktų kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas kainų augimą siejo ir su apvalinimu iki euro. Be to, jis tuomet LRT radijui sakė pastebėjęs, kad gerokai padidėjo prekybos tinklų antkainiai.
„Euro kaltinti tikrai negalima“
Dabar, praėjus beveik 10 metų, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas paragino dėl kainų kilimo nekaltinti euro.
„Kapitalistinėse santvarkose ir ne tik kainos kyla, – portalui 15min teigė jis. – Net Sovietų Sąjungoje, tik labiau dėl politinių sprendimų. O jei jos nekildavo, tiesiog atsirasdavo prekių deficitas.“
Anot jo, visur pasaulyje kainos kyla vidutiniškai po kelis, kai kur – ir po keliolika ar keliasdešimt procentų per metus. Eurozonoje kainų kilimas esąs vienas mažiausių. JAV kainos auga šiek tiek labiau, Japonijoje – šiek tiek mažiau, bet daugumoje kitų valstybių, įskaitant ir Europos Sąjungos (ES) nares, kyla sparčiau nei eurozonoje.
„Jei nebūtume turėję euro, matyt, pastaruosius keletą metų būtume buvę tarp šalių, kuriose kainos kilo dar sparčiau nei Lietuvoje“, – aiškino pašnekovas.
Kaip pavyzdį jis pateikė Vengriją, kur kainos šovė į viršų. Lenkijoje infliacija šiuo metu taip pat didesnė nei Lietuvoje. Jungtinėje Karalystėje kainos taip pat kyla sparčiau nei eurą turinčiose valstybėse.
Taip pat skaitykite: Tiesa ar melas? Ingrida Šimonytė: Baltijos valstybėse maistas brango kone sparčiausiai ES
„Euras, jei ir darė poveikį, labiau kainų augimo sulėtinimui. Šalyse, kurios yra įsivedusios eurą, kainos kilo lėčiau nei tose, kurios jo neturi.
Nekalbant apie egzotiškesnes valstybes: Turkijoje infliacija šuoliuoja po 70-80 proc. kasmet. Arba dauguma besivystančių valstybių, Pietų Amerikos šalys. Pavyzdžiui, Argentinoje (metinė) infliacija siekia šimtus procentų (tiesa, neseniai pranešta, kad balandį mėnesio infliacija nukrito iki 9 proc. – red. past.)
Jei nebūtume turėję euro, matyt, pastaruosius keletą metų būtume buvę tarp šalių, kuriose kainos kilo dar sparčiau nei Lietuvoje.
Pietryčių Azijoje infliacija šiek tiek didesnė, nes valiutos nėra tokios stabilios. Jos linkusios ilgainiui nuvertėti euro atžvilgiu ir atitinkamai infliacija didesnė“, – kalbėjo ekonomistas.
„Euro kaltinti tikrai negalima, – tvirtino jis. – Kas yra labai naudinga Lietuvai – atpigo skolinimasis. Be euro tikrai būtų gerokai brangiau skolintis. Dalies prekių, kurios parduodamos visoje eurozonoje, kainos neauga taip sparčiai, kaip būtų be euro. Gyventojams lengviau palyginti drabužių, buitinės technikos, baldų kainas – atsidarai interneto parduotuvę ir iškart matai.“
Tikisi lėtesnio augimo
Ž.Maurico žodžiais, euras net mažina tam tikrų prekių kainas. Bet ne paslaugų – daugelio iš jų kainomis esą dar vejamės kitas eurozonos valstybes.
Prie bendro kainų lygio kilimo bene labiausiai prisidėjo spartesnis paslaugų brangimas įsivedus eurą ir atlyginimų augimas. Be to, atkreipė dėmesį pašnekovas, labiau brango ne pirmo būtinumo dalykai – kavos puodelis, patiekalai restoranuose ir pan. Jų kainos esą kilo sparčiau nei būtų augusios išlaikius litą.
Taip pat skaitykite: Kiek per 20 metų Lietuvoje pakilo atlyginimai ir pensijos, o kiek - kainos?
„Buvo akivaizdu, kad Lietuvoje kainos buvo kur kas mažesnės, – kalbėjo pašnekovas. – Pamenu, kai įsivedėme eurą, tikrai buvo stiprus skirtumas. Dabar euras padarė savo darbą. Kainos nemažoje dalyje paslaugų susivienodino, kai kur net viršijo.
Dabar pradės veikti priešingas efektas – stabdys mūsų kainų augimą. Tai geras dalykas. Įsilieję į eurozoną galime palyginti: Italijoje kavos puodelis kainuoja 1,50 euro, Lietuvoje – 2,50 euro. Arba kokioje Vokietijoje pica – 10 eurų, o pas mus – visus 12 eurų. Spaudimas eina į kitą pusę.“
Kainos ėmė augti (tačiau ne vien Lietuvoje) popandeminiu laikotarpiu, kai „šliūkštelėjo pinigų visos šalys ir dar gavome energijos kainų šuolį bei didžiulį neapibrėžtumą“.
Ž.Mauricas prognozavo, kad dabar porą metų kainos augs lėčiau nei euro zonoje. Šiemet beveik garantuotai taip bus, kitais metais greičiausiai taip pat.
15min verdiktas: trūksta konteksto. G.Nausėda išties dar gerokai iki euro įvedimo žadėjo, kad įsivedus bendrą ES valiutą kai kas atpigs. Tačiau jis klaidingai minėjo paslaugas, mat būtent jos brango labiausiai. Maisto produktų ir kitų prekių kainos kilo ne taip stipriai. Ekonomistų teigimu, jos, kaip ir kitose šalyse, kyla ne dėl naujos valiutos – infliacija būdinga visoms rinkoms. Lietuva su euru patiria mažesnę infliaciją, nei greičiausiai būtų buvę išlaikius litą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.