„Lietuva jau 25 metus yra administruojama JAV kolaborantų, kurių pagrindinis tikslas yra asmeninė nauda įsiteigimas okupantams“, – rašoma su kalbos klaidomis surašytuose propagandiniuose lapeliuose, kuriuos šeštadienio popietę du rusiškai kalbantys vyrai dalijo Tauragės ir Jurbarko miestų centruose. Taip pat mėtė į kai kurių daugiabučių pašto dėžutes.
Propagandiniuose lapeliuose teigiama, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje yra naudinga tik grupelei „liberal-kapitalistinių nusikaltėlių“. Todėl raginama vieningai stoti į kovą su „okupantais“.
Agresyvūs šūkiai ir idėjos labai primena tai, ką nuolat kartoja Kremliaus propagandistai. Raginimas kovoti su „iškrypusiais Vakarais“ ir „imperialistine Amerika“ yra pagrindinis Rusijos informacinio karo ginklas, kuriuo šaudoma į Baltijos šalis ir kitas kaimynes.
Po propagandiniu lapeliu nurodytas šiauliečio radikalo Ž.Razmino mobiliojo telefono numeris. Šis veikėjas jau pateko į teisėsaugos akiratį dėl terorizmo kurstymo, kai spalio pradžioje Panevėžyje platino panašią propagandą.
Papiktino Jurbarko bendruomenę
Liudininkai teigė, kad šeštadienį rusiškai kalbėję nepažįstamieji tokius lapelius dalino Jurbarko centre esančioje Dariaus ir Girėno gatvėje. Taip pat Nemuno gatvėje, kur įsikūręs miesto turgus. Be to, kvietimai pakilti į kovą buvo mėtomi į kai kurių Jurbarko daugiabučių pašto dėžutes.
Šeštadienį rusiškai kalbėję nepažįstamieji tokius lapelius dalino Jurbarko centre esančioje Dariaus ir Girėno gatvėje. Taip pat Nemuno gatvėje, kur įsikūręs miesto turgus.
„Svarstėme, kodėl tuos lapelius dalino būtent Jurbarke. Miestas yra visiškai lietuviškas, čia nėra rusų bendruomenės, tik pavieniai rusai, kurie yra puikiausiai įsilieję į visuomenę“, – portalui 15min.lt sakė Jurbarke gyvenantis žurnalistas Lukas Pileckas.
Jis sakė, kad miesto bendruomenė į tokią agresyvią propagandą reagavo priešiškai.
„Galbūt, taip jie tikrina žmonių reakcijas, nes Jurbarkas yra strategiškai svarbus taškas. Čia yra tiltas per Nemuną. Jei kiltų karinis konfliktas, šis tiltas ir miestas taptų svarbiu rusų kariuomenės taikiniu“, – svarstė Jurbarke gyvenantis žurnalistas.
Tą pačią dieną agitaciniai lapeliai buvo dalinami tauragiškiams. Taip pat – mėtomi į pašto dėžutes kai kuriuose daugiabučiuose.
„Apie tokius dalykus būtina informuoti policiją. Mano bičiulis, kuris rado tą lapelį savo pašto dėžutėje, tai ir padarys“, – sakė Seimo narys Remigijus Šimašius, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino tokio propagandinio lapelio nuotrauka. Agitaciją savo pašto dėžutėje rado politiko draugas, gyvenantis Tauragėje.
Sieks apklausti Ž.Razminą
Per pastaruosius mėnesius tai jau ne pirmas atvejis, kai radikalo Ž.Razmino bendražygiai tokiu būdu skleidžia antivakarietišką propagandą. Spalio 5 dieną panašius lapelius savo pašto dėžutėse rado panevėžiečiai.
Šiuo metu Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlieka ikiteisminį tyrimą dėl terorizmo kurstymo. Šaltinių teigimu, panevėžiečiai pareigūnai paprašė kolegų iš Šiaulių apklausti liudininkus ir įtariamąjį Ž.Razminą. Tada bus priimtas sprendimas dėl tolimesnių veiksmų tyrime.
Šaltinių teigimu, panevėžiečiai pareigūnai paprašė kolegų iš Šiaulių apklausti liudininkus ir įtariamąjį Ž.Razminą.
Po šio įvykio Ž.Razminas 15min.lt pripažino, kad propagandinius lapelius Panevėžyje platino jo bendraminčiai. Tuo metu radikalusis veikėjas atsiribojo nuo Rusiją valdančio režimo – teigė, kad kovoja tik su JAV ir kitomis Vakarų šalimis, kurios esą vykdo Lietuvos okupaciją, tačiau nėra Vladimiro Putino gerbėjas. Išsamiau apie tai skaitykite čia.
Tačiau kai buvo publikuotas 15min.lt straipsnis apie propagandinių lapelių platinimą Panevėžyje, Ž.Razminas slapta kreipėsi į Kremliaus šeimininko V.Putino ideologą Aleksandrą Duginą – parašė jam elektroninį laišką, kuriame prašė politinės paramos ir net Rusijos prieglobsčio. Išsamiau apie tai skaitykite čia.
Nuo apdovanotojo iki radikalo
Šiauliuose gyvenantis 56 metų Ž.Razminas išgarsėjo tuoj po Nepriklausomybės atkūrimo. Jo biografija – labai spalvinga.
Jis buvo vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos atkūrėjų, savanorių organizatorius. 1990-1991 metais buvo Lietuvos krašto apsaugos departamento Šiaulių rajono instruktorius. Net apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu ir Šaulių žvaigždės medaliu.
Tačiau su Ž.Razminu buvo siejama serija sprogdinimų Kryžkalnyje ir tuometės Algirdo Brazausko vadovaujamos LDDP mitinguose. Sprogimai esą buvo įvykdyti iš patriotinių paskatų.
Vienu metu jis vadovavo Nacionaldemokratų partijai, kuri pasižymėjo viešomis antisemitinėmis akcijomis. Tarkime, 2002 metų rugsėjo 26 dieną Panevėžyje vykusiame mitinge, į kurį susirinko apie 50 partijos narių ir šalininkų, buvo skanduojami prieš žydus nukreipti šūkiai.
