Jis pasidžiaugė Lietuvos parlamente susikūrusia Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupe ir tikino, jog tokios grupės reiktų ir Valstybės Dūmoje.
„Sutarėme, kad turime rezervo bendradarbiauti mūsų deputatams. Tarp mūsų parlamentų jau seniai jokių kontaktų nebuvo dėl suprantamų priežasčių. Mane informavo, kad Seime sudaryta Tarpparlamentinių ryšių grupė su Rusijos Federacija (...) Tokios grupės sukūrimą vertiname labai pozityviai. Maskvai perduosiu, kad ir mes turėtume paskubėti su analogiškos grupės steigimu Valstybės Dūmoje ir organizuoti mūsų parlamentarų susitikimą, dėl ko, manau, sutarėme“, – teigė A.Udalcovas.
Kaip ambasadorius minėjo, kad čia pavyko susitarti ir pasiekti kažkokių susitarimų, tai aš taip nepavadinčiau, – sakė V.Pranckiečio atstovė.
Tačiau Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės vadovas A.Vinkus susitikimo rezultatais džiaugtis neskuba.
„Ne viską girdėjau, ką jis sakė, gal pavėlavau. Yra tokia tvarka, kad šiandien pas pirmininką buvo susitikimas, mes buvome pakviesti ir girdėjome, kokie klausimai buvo aptarti. Apie visą šitą bus informuota mūsų grupė, kai tik sausio 12 dieną susirinks į Seimo sesiją. Tada bus visi grupės žmonės, apsitarsime su grupės žmonėmis, kada kviečiame posėdį, ar šį mėnesį, ar vasario pradžioje, kolektyviai visi aptarsime, kokie mūsų tolimesni žingsniai tame darbe“, – sakė A.Vinkus.
Dar praėjusią savaitę A.Vinkus kalbėjo apie tai, kad didžiausios galimybės bendrauti su Rusija yra kultūros srityje, taip pat medicinoje.
„Trečias klausimas, kurį norėtųsi akcentuoti. Tai turizmo infrastruktūros vystymas. Sakykime, Palanga. Ne vienas palangiškis klausė, kaip būtų galima aktyvinti turizmo infrastruktūrą ir turistų srautų nukreipimą. (...) Jeigu turizmo srautai padidėtų, mūsų ekonomikai, panaudojant visas turimas bazes, būtų tik į naudą visoms pusėms“, – tvirtino buvęs ambasadorius A.Vinkus.
Tačiau šią savaitę socialdemokratas jau nebenori dėstyti savo nuomonės apie santykių su Rusija gerinimą. Apie visas galimas bendradarbiavimo priemones A.Vinkus žada kalbėti tik pasitaręs su Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės nariais.
Šiai grupei išvis priklauso 27 parlamentarai iš visų Seimo frakcijų.
Grupės bendravo sportuodamos
Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės Lietuvos parlamente – anokia naujiena. Štai praėjusios kadencijos Seime tokiai grupei priklausė net 70 Seimo narių, o vadovavo Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.
Tačiau buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė 15min tikina, kad ši grupė egzistavo tik teoriškai, praktiškai ji nieko nenuveikė. Nieko doro, pasak L.Graužinienės, draugystės su Rusijos parlamentu grupės nenuveikia jau visus dvylika metų.
„Visada jos buvo sukuriamos, bet jos tik egzistavo. Prieš Ukrainos įvykius dar važiavo parlamentarai į sportines varžybas, bet tik toks ir buvo tas bendradarbiavimas. Po Ukrainos, man atrodo, nutrūko ir tai. Formaliai susirašydavo ir tiek“, – sakė buvusi parlamento vadovė.
Prieš Ukrainos įvykius dar važiavo parlamentarai į sportines varžybas, bet tik toks ir buvo tas bendradarbiavimas, – sakė L.Graužinienė.
Ji netiki, kad kokio nors santykių atšilimo galėtų bandyti siekti ir šios kadencijos Seime susibūrusi Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupė.
L.Graužinienė pabrėžė, kad užsienio politikos klausimais sprendimai negali būti priimami tik Seime.
„Turi būti viena kryptis. Negali prezidentė vykdyti vienos politikos, Užsienio reikalų ministerija kitos, o Seimas trečios. Konstitucijoje labai aiškiai aprašyta, kas vadovauja užsienio politikai“, – kalbėjo buvusi Seimo pirmininkė.
L.Graužinienei neatrodo labai teisinga su Rusijos ambasadoriumi Seimo vadovybei susitikinėti tą pačią savaitę, kai Lietuva minės Sausio 13-osios metines. Apie tai ji užsiminė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Susitikimas prieš pat sausio 13. Daug pasakantis faktas”, – parašė L.Graužinienė.
Tačiau per žiniasklaidą griežčiau kritikuoti V.Pranckietį buvusi Seimo pirmininkė nepanoro.
„Nei kritikavau, nei nekritikavau. Tik pastebėjimą parašiau savo, kad susitikimui pasirinktas laikas – nepagarba laisvės gynėjams. Tai mano pastebėjimas, bet gal nebūdama nežinau tam tikrų aplinkybių, gal buvo būtinybė. Nei kritikuoju, nei nieko“, – teigė L.Graužinienė.
L.Kojala: „Susitikimo turinys liko neaiškus“
Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala 15min tikino, kad Seimo pirmininko susitikimo su A.Udalcovu laikas greičiausiai tėra tik sutapimas. Kur kas daugiau nerimo politologui kelia susitikimo turinys.
Pasak jo, po susitikimo, pokalbio temos neliko iki galo aiškios.
Nors Seimo pirmininko sekretoriatas išplatino pranešimą, kad kalbėta apie Minsko susitarimus, situaciją Ukrainoje, Astravo atominę elektrinę bei Medininkų ir Sausio 13-osios bylas, išėjęs Rusijos ambasadorius prakalbo apie draugystę ir bendradarbiavimą.
„Reikia daugiau apibrėžtumo, kad neliktų terpės spekuliacijai, nes mes kalbame apie jautrius dalykus, temas, kurios nuolat eskaluojamos žiniasklaidoje. Jeigu aukščiausiame parlamentiniame lygmenyje atsiranda naujos politinės iniciatyvos dialogui palaikyti ar konsensusui ieškoti, tai turi būti aiškiai pasakoma, kodėl taip yra daroma ir kokios raudonosios linijos. Šiuo atveju, atrodo, kad susitikimo pobūdis paliko terpę interpretacijai“, – sakė jis.
Reikia suvokti, kad Lietuvos ir Rusijos parlamentai yra skirtingos institucijos, nes pastarajame tėra viena politinė partija „Vieningoji Rusija“, – sakė L.Kojala.
Politologas nevadino to Seimo pirmininko klaida, tik patarė ateityje aiškiau pristatyti pokalbio temas, nes galima nujausti, kad nedraugiškos šalies ambasadorius gali mėginti pristatyti susitikimą iš savo varpinės.
„Be abejo pasirodymas žiniasklaidoje Rusijos ambasadoriui yra neblogas dalykas, nes tai ne dažnas atvejis. Savaime tame blogo nieko nėra, kad yra parlamentinio bendradarbiavimo grupė steigiama, bet reikia suvokti, kad Lietuvos ir Rusijos parlamentai yra skirtingos institucijos, nes pastarajame tėra viena politinė partija „Vieningoji Rusija“, todėl bandymas ieškoti sąlyčio taškų turi būti labai gerai apskaičiuotas, nes mes kalbame apie sudėtingą geopolitinę situaciją“, – sakė L.Kojala.
Dėl susitikimų nieko nesutarta
Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė 15min aiškino, kad V.Pranckiečio susitikimas su Rusijos ambasadoriumi A.Udalcovu buvo planuotas ir derintas su Užsienio reikalų ministerija.
Anot jos, susitikti su Rusijos ambasadoriumi prieš Sausio 13-osios metines kaip tik buvo naudinga, nes jame buvo kelti klausimai dėl šių įvykių bylos.
Pasak D.Vencevičienės, Seimo pirmininkas norėjo priminti Rusijos ambasadoriui, kad pusė milijono Rusijos gyventojų 1991 m. sausio mėnesių įvykių metu Maskvoje palaikė Lietuvą.
„Taip pat mums svarbu kalbėti apie Ukrainą, kokia ten situacija šiuo metu, kad Rusija turėtų laikytis Minsko susitarimų ir sustabdyti kraujo praliejimą Ukrainoje“, – sakė parlamento vadovo atstovė.
Pasak jos, kalbėdamas su žiniasklaida Rusijos ambasadorius šiek tiek interpretavo pokalbio temas.
„Kaip ambasadorius minėjo, kad čia pavyko susitarti ir pasiekti kažkokių susitarimų, tai aš taip nepavadinčiau, nes buvo pirmasis susitikimas. Jeigu ambasadorius ir turėjo duomenų apie suformuotą parlamentinę grupę Lietuvoje, kuri turėtų dirbti su Rusija, tai nebūtinai reiškia, kad ir su Dūma. Iš pirmininko pusės nebuvo jokių pažadų, buvo noras daugiau išsakyti mūsų šalies nuogąstavimus ir, ką skauda mums, o ne klausyti, kaip jie įsivaizduoja mūsų santykius“, – sakė Seimo pirmininko atstovė spaudai.
