Savo įspūdžius iš nesenos kelionės į mūsų šalį, kuriuos publikuoja populiaraus Rusijos leidinio „The New Times“ portalas, svečias pavadino „Lietuva: šalta 2013-ųjų žiema“.
Pasiūlė įsigyti pledą, kad nesuledėtų
„Nori, užvažiuosime į parduotuvę? Nusipirksi gerą nebrangų pledą. Kitaip naktį suledėsi. Čia tau ne Rusija, šiluma brangi“, – savo rašinį I.Jašinas pradėjo iš oro uosto vežusio taksisto instruktažu.
Svečio toks įspėjimas nenustebino, nes šiemet Vilniuje pasitaikė šalta žiema: drėgname Baltijos šalių klimate 13–15 laipsnių šalčio – „kone stichinė nelaimė“. Būstuose esą šildoma silpnai, todėl žmonės gelbstisi, kaip kas išmano.
Pasak autoriaus, šildymas Lietuvoje išties nepigus net vertinant Europos mastais. Už rusiškas dujas Lietuva moka 15–20 proc. daugiau nei latviai ir estai (1578 litų arba 457 eurus už 1000 kub. m – daugiausiai iš Europos Sąjungos narių).
Vilniaus taksistas: „Nori, užvažiuosime į parduotuvę? Nusipirksi gerą nebrangų pledą. Kitaip naktį suledėsi. Čia tau ne Rusija, šiluma brangi.“
Paklausti apie tokią brangybę mūsų politikai, I.Jašino žodžiais, mini istorinius Vilniaus ir Maskvos nesutarimus. Bet jis pateikia ir paprastesnį paaiškinimą: pernai gegužę Lietuva ėmėsi dujų ūkio pertvarkos, kurios reikalauja ES energetikos chartija. Tai esą supykdė „Gazprom“ ir Rusijos dujų gigantas eilinį kartą pakėlė kainas, kartu apkaltindamas Lietuvą nesilaikant pamatinių susitarimų.
Spalį Lietuva kreipėsi į Stokholmo arbitražą dėl 1,5 mlrd. eurų permokos „Gazprom“ per pastaruosius aštuonerius metus. O kol skundas nagrinėjamas, tenka išlaidauti – rimtos alternatyvos rusiškoms dujoms lietuviai neturi, pažymi I.Jašinas. Jis čia pat priduria, kad po Seimo rinkimų Maskva pasiuntė signalą Vilniui, kad yra nusiteikusi užglaistyti nesutarimus dėl dujų. Šių metų pradžioje net įvyko „Gazprom“ valdybos vicepirmininko Aleksandro Medvedevo ir energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus susitikimas.
Anot autoriaus, lietuvių politikai vieningai sutaria, kad išlaidos dujoms smarkiai kerta per kišenę ir Vyriausybei kiekvienais metais būna sunku suvesti galus.
Straipsnis iliustruojamas vilniečio Vyto Ratkevičiaus nuotrauka, kurioje jis pritūpęs prie židinio. „Lauke esant -20 laipsnių temperatūrai jis, kaip daugelis kitų, gelbstisi kūrendamas malkas“, – su užuojauta tarp eilučių rašo I.Jašinas, nors, sprendžiant iš vyro būsto interjero, židinys greičiau atstoja dekoratyvinę funkciją.
Gyvename prasčiausiai iš kaimynų
Politikas tvirtina, kad lietuviai gyvena prasčiau už latvius ir estus, jau nekalbant apie Centrinės Europos valstybes. 2009-aisiais šalis vos atsilaikė prieš pasaulinę krizę, praradusi 15 proc. bendrojo vidaus produkto. Ekonomiką esą reanimavo tik didžiulė finansinė ES parama. Lietuva po šio šoko dar nepakankamai atsigavo. Vidutinė alga sudaro 630 eurų – maždaug trečdalius mažiau nei Estijoje. Pagyvenusieji taip pat nesivarto lyg inkstai taukuose – pensija retai siekia 230 eurų. O komunaliniai mokesčiai pareikalauja trečdalio vidutinio darbo užmokesčio.
Ypač sunkūs, anot I.Jašino, buvę 2010 metai, kai smarkiai išaugo nedarbas – iki 18 proc. Pastaruoju metu jis mažėja, bet vis tiek viršija ES vidurkį. „Vis dažniau piliečiai kraunasi lagaminus ir geresnio gyvenimo ieško užsienyje, juoba kad Europos sienos atviros, – konstatuoja jis. – Per nepriklausomybės metus nedidelės Lietuvos gyventojų sumažėjo 7 proc.“
 |
| Wikipedia nuotr./Ilja Jašinas |
Ekonominiais sumetimais – tikėdamasi mažesnių dujų kainų, naftotiekio „Družba“ eksploatacijos atnaujinimo, didesnio Rusijos vežėjų dėmesio Klaipėdos uostui – naujoji valdžia esą linkusi švelninti savo retoriką ir santykius su Rusija. Rašinyje cituojami darbo pradžioje premjero Algirdo Butkevičiaus ištarti žodžiai: „Lietuvos ir Maskvos santykiams reikia perkrovos. Turime žiūrėti ne į praeitį, o į ateitį.“
Bet socialdemokratų noras pereiti prie pragmatiškai lojalių santykių netenkina opozicijos. „Kaip gali būti perkrovimas? – Seimo kuluaruose esą karščiavosi vienas neįvardytas politikas. – Amerikiečiai irgi norėjo perkrauti santykius, o viskas baigėsi perkrova ir nauju paaštrėjimu.“
Atsisakė išgerti už V.Putiną
Tačiau Kremliaus politika Baltijos šalyse esą neramina tiek opozicionierius, tiek valdančiuosius – visi susirūpinę dėl „švelnaus informacinio karo“ kritikuojant ES ir puoselėjant nostalgiją Sovietų Sąjungai. Tiesa, jaunimo tokia propaganda neveikia, nes didžiuma jo jau emigravo į Vakarus. „Žiūri „Euroviziją“? Matei, kiek balų mums davė Airija? Visi mūsiškiai jau seniai ten“, – svečias cituoja Vilniaus dailės akademijos studentę Jovitą.
Tuo metu vyresnieji, I.Jašino manymu, išties ilgisi sovietmečio. „Pagyvenęs neblaivus vyras restorane, išgirdęs rusų kalbą, pasiūlė išgerti su juo už Putiną ir Rusijos imperiją. Mandagiai atsisakiau“, – prisipažįsta jis.
Nepaisant A.Butkevičiaus kabineto atsargumo, Lietuva vis dar drįsta stoti prieš Kremlių. Sausį prokurorai, sekdami kolegų šveicarų pavyzdžiu, esą užblokavo vadinamojo „Magnitskio sąrašo“ narių sąskaitas. Europarlamentaras Leonidas Donskis paragino Europą išreikšti politinę valią ir sudaryti tyrėjų bei teisėjų, kaltų dėl advokato Sergejaus Magnitskio mirties, juodąjį sąrašą.
Tiesa, I.Jašino pašnekovai Vilniuje patikino, kad Lietuva prieš Rusiją ilgai nesišiauš. „Korupcionieriai iš Rusijos čia jaučiasi kaip namie ir tai erzina. Bet esame maža šalis, priklausoma nuo rusiškų dujų, todėl pirmieji ant iečių nepulsime“, – autorius citavo taip pat neįvardytą Lietuvos diplomatą.
Komentuodamas tautiečių darbą Vilniuje, opozicionierius užstojo mūsų šalį. Vienas miesto valdininkas jam papasakojo apie „demonstratyvų пренебрежении Lietuvai iš Rusijos ambasados“, kuri Sausio 13-ąją – gedulo dieną – surengė triukšmingą Naujųjų metų pagal senąjį kalendorių šventę. „Niekas jų neprašo ant vėliavų rišti juodų juostelių. Bet gal buvo galima apsieiti bent jau be fejerverkų?“ – I.Jašinas cituoja retorinį pašnekovo klausimą.
