Ketvirtadienį publikuotame interviu istorikas A.Kasparavičius ne kartą teigė, kad Lietuva ir Rusija turėtų siekti „normalaus dialogo“. Tačiau mūsų šalies pozicija Maskvos atžvilgiu yra „nepragmatiška ir trumparegiška, visais atvejais nepraktiška, nes realių priežasčių sugriežtinti retoriką ir pabloginti santykius su Rusija“ esą nėra.
„Dabar mes matome, kad tam tikri žmonės, Lietuvos lyderiai, kurie formuoja užsienio politiką, truputį žaidžia retorika arba raumenimis, kurių neturi“, – rusų portalui teigė A.Kasparavičius.
Istorikas rusams aiškino, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimas, jog Rusija yra teroristinė valstybė, rimtų politologų buvo ignoruotas – nesulaukė jokių vertinimų.
Istorikas sakė, kad taip kalbėdami valdžios elito atstovai bando sukaupti politinio ir geopolitinio kapitalo.
Teksto autorė domėjosi, kodėl Lietuva susitarė su Ukraina dėl karinio bendradarbiavimo, nors to neva nepalaikė net artimiausi kaimynai latviai. „Tai reiškia, kad Lietuva vėl radikalių politinių projektų priešakyje?“ – klausė propagandinio portalo darbuotoja.
Mes matome, kad tam tikri žmonės, Lietuvos lyderiai, kurie formuoja užsienio politiką, truputi žaidžia retorika arba raumenimis, kurių neturi, – teigė A.Kasparavičius.
Į tai A.Kasparavičius atsakė, kad Lietuvos politinį elitą vis dar valdo „imperiniai įpročiai ir imperinis paveldas“. Mūsų šalis elgiasi lyg vis dar būtų galinga imperija ir prireiks 20-40 metų, kad lietuviai save pradėtų vertinti suvokdami realybę.
Istorikas nekalbėjo apie pastarųjų metų agresyvią Rusijos politiką, Krymo okupaciją ir separatistinio judėjimo kurstymą Rytų Ukrainoje.
Tekste nėra aptariamos klaidos, kurias dvišaliuose santykiuose padarė Kremlių valdantis elitas.
Poziciją pavadino iracionalia
Portalui 15min.lt istorikas patvirtino, kad išties kalbėjo su propagandinio portalo darbuotojais ir dar kartą paaiškino savo poziciją.
„Mūsų retorika eina pirma politikos, realių galimybių ir tai yra akivaizdu. Yra tokia racionali geopolitikos formulė, kuri sako, kad valstybės retorika negali pranokti karinių, ekonominių ir kitų dalykų. Jeigu pranoksta, tai ji yra vadinama iracionalia. Mūsų valstybės padėtis yra chrestomatinis to pavyzdys“, – portalui 15min.lt sakė A.Kasparavičius.
Istorikas paaiškino, kad visų pirma kritiškai vertina prezidentės D.Grybauskaitės pareiškimą, kad Rusija yra teroristinė valstybė.
Taip pat jis vertina kalbas apie galimą Lietuvos ir Ukrainos karinį bendradarbiavimą. A.Kasparavičius teigė, kad ruošiantis ateityje padėti Ukrainai, tai turėtų būti daroma tyliai.
„Mes žinome, kad kai kurios pasaulio šalys padeda Ukrainai, tačiau oficialios pozicijos yra visai kitokios“, – kalbėjo istorikas. Jis nepaaiškino, kaip visuomenė žino apie Vakarų pagalbą ukrainiečiams, jei tie projektai yra „daromi tyliai“.
Pavyzdžiui, mokslininkas mano, kad JAV retorika yra gerokai nuosaikesnė nei Lietuvos, nors karine galia Vašingtonas pranoksta ir Vilnių, ir Maskvą.
„Mūsų istorinė patirtis, deja, ne visada šiandien duoda pozityvių dalykų. Mes labai bandome realizuoti pretenzijas organizuoti didžiąją politiką. Tai visiškai neatitinka mūsų valstybės realių galių. Retoriškai ir psichologiškai mes priskiriame sau tam tikrų galių, kurių neturime“, – aiškino A.Kasparavičius.
Mūsų istorinė patirtis, deja, ne visada šiandien duoda pozityvių dalykų. Mes labai bandome realizuoti pretenzijas organizuoti didžiąją politiką. Tai visiškai neatitinka mūsų valstybės realių galių, – aiškino A.Kasparavičius.
Paklaustas, kaip dabar įsivaizduoja Lietuvos ir Rusijos dialogą, istorikas atsakė: „Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Mes turėjome tą dialogą nuo pat 1990 metų, kada Vytautas Landsbergis susitiko su Borisu Jelcinu. Ir tai tęsėsi iki paskutinio Valdo Adamkaus vizito į Rusiją 2004 metais. Nepaisant visų nesklandumų ir keblių situacijų, tas bendradarbiavimas buvo pakankamai racionalus.“
Istorikas mano, kad dabartinė Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu yra pilna pompastiškų šūkių ir lozungų, kurie neduoda nieko gero.
Paklaustas, ar nemano, kad B.Jelcino valdoma Rusija skiriasi nuo V.Putino Rusijos, istorikas atsakė: „Be jokios abejonės. Bet aš manau, kad ir mes skiriamės. Visas pasaulis dabar yra kitoks.“
Patikslinus, kad Rusija užpuolė savo kaimynę Ukrainą, mokslininkas atsakė: „Aš tai suprantu. Nepaisant to, mes turime matyti įvairius daiktus. Likęs pasaulis taip pat mato, tačiau jų elgesys nėra toks iššaukiantis, nors kai kurios šalys turi daugiau argumentų nei Lietuva.“
