Jam apdovanojimas skirtas už ilgametį darbą puoselėjant lietuvio vyskupo Mikalojaus Šostako atminimą. XVIII amžiuje gyvenęs M. Šostakas (1710-1773) daugiau nei 30 metų dirbo Pietų Indijoje, kur ir mirė.
Ceremonijoje šeštadienį laureatą sveikino Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, Indijos ambasadorius Lietuvoje Devesh Uttam, Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu, Prancūzijos ambasadorė Alix Victoria Everard, Lietuvos ambasadorė Indijoje Diana Mickevičienė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, profesorius Alfredas Bumblauskas ir gausybė kitų garbių svečių.
Šių metų laureatas tėvas Prasadas iš basųjų karmelitų ordino kunigauja Keralos valstijoje, kurioje iki šiol labai gerbiamas iš Vilniaus kilęs M. Šostakas, Indijoje labiau žinomas kaip vyskupas Florencas.
Tėvas Prasadas mokslus baigė užsienyje, Vokietijoje apsigynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Šiuo metu dėsto filosofiją Keralos kunigų seminarijos auklėtiniams. Kalba mažiausiai septyniomis kalbomis, yra daugybės akademinių straipsnių autorius, tarp jų - ir tokiomis aktualiomis temomis, kaip tikėjimo vieta ir vaidmuo dirbtinio intelekto amžiuje.
Būtent tėvo Prasado dėka Lietuvos ambasada 2016 metais Indijoje atidengė M. Šostakui skirtą paminklinę lentą. Balto marmuro plokštė su lotynišku įrašu atgulė dailioje neogotikinėje Verapolio katedroje, apie 20 kilometrų į šiaurę nuo antrojo pagal dydį Keralos valstijos miesto Kočio.
Šioje katedroje M. Šostakas, kaip popiežiaus apaštališkasis vikaras, tarnavo 22 metus (1751–1773), čia ir buvo palaidotas. Tiesa, per didelį 20 a. pradžios potvynį jo kapas buvo užlietas ir neišliko.
Mikalojus Šostakas (Mikolaj Szostak) gimė 1710 metais Vilniuje, bajorų šeimoje. Šešiolikos metų įstojo į basųjų karmelitų ordiną, vėliau tęsė mokslus Romoje. 1739 metais buvo išsiųstas į Malabaro provinciją Pietų Indijoje (dab. Kerala).
1746 metais M. Šostakas įšventintas vyskupu ir paskirtas Malabaro apaštališkuoju vikaru-koadjutoriumi su teise perimti šį postą. Malabaro provincija tuo metu vyskupijos statuso neturėjo, tad pagal bažnytinę teisę jai vadovavo pats popiežius per savo atstovą – vikarą.
1751 metais M. Šostakas tapo visateisiu Malabaro bažnytinės provincijos apaštališkuoju vikaru ir šias pareigas ėjo iki pat mirties 1773 metų liepos 26 dieną.
Apdovanojimas „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei“ Rusnėje teikiamas nuo 2019 metų. Jo laureatais jau tapo buvęs Indijos garbės konsulas Lietuvoje Rajinderis Chaudhary, mokytojas ir visuomenininkas Vytautas Toleikis, Hermanno Kallenbacho gyvenimą tyrinėjantis Izraelio mokslininkas Shimonas Levas, Rusnės bendruomenė, Vilniaus universiteto dėstytojas, sanskrito-lietuvių kalbų žodynėlio sudarytojas Vytis Vidūnas.
Tradiciškai ceremonijoje šeštadienį apdovanojimo lauretui buvo įteikta miniatiūrinė Mahatmos Gandžio ir jo artimiausio bendražygio Hermanno Kallenbacho skulptūros kopija. Šis paminklas Rusnėje atidengtas 2015 metais, Romualdo Kvinto sukurta skulptūra įamžina žmonių ir tautų draugystę.
