Trečiadienio rytą interviu Žinių radijuj S.Skvernelis sakė palaikantis prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą sukviesti parlamentinių politinių partijų lyderius pasitarti dėl išlaidų gynybai didinimo.
Tačiau jis pabrėžė, kad sprendimus reikės priimti Vyriausybėje ir Seimo daugumoje. „Atsakomybė tenka valdantiesiems“, – pabrėžė jis.
-
R.Žemaitaitis nemato reikalo dalyvauti G.Nausėdos rengiamame partijų lyderių susitikime
-
Premjeras „Nemuno aušros“ sprendimą neiti į susitikimą Prezidentūroje vadina klaida
-
G.Paluckas: dėsime visas pastangas, kad JAV kariai nebūtų išvesti iš Lietuvos
-
Prezidentas su partijų lyderiais tarsis dėl lėšų gynybai, „aušriečiai“ nedalyvaus
-
Verslo, investuotojų atstovai – už idėją į valstybės įmones pritraukti privataus kapitalo
Paklaustas, ar sprendžiant dėl didesnio gynybos finansavimo, nebus problemų dėl „Nemuno aušros“ pozicijos, S.Skvernelis sakė, kad nereikėtų spėlioti iš anksto, reikia palaukti sprendimų.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nedalyvavo partijų lyderių susitikime su prezidentu, nes šiuo metu yra komandiruotėje Briuselyje. Jis kritikuoja siekį didinti gynybos išlaidas iki 5-6 proc. nuo BVP ir teigia, kad tai nerealu.
Laidos vedėjo Raigardo Musnicko paklaustas, ar visiškai pasitiki koalicijos partneriais socialdemokratais ir „Nemuno aušra“, S.Skvernelis atsakė:
„Kalbant apie socialdemokratus, tikrai neturime jokių svarstymų ar abejonių – pasitikėti kolegomis ar ne. Net klausimų nekyla. „Nemuno aušra“ abejonių sukelia. Bet sukelia dažniausiai jų lyderis. O kaip balsuos, kai reikės priimti sprendimą, frakcija, matysime. Žmonės yra labai įvairūs. Vieni aiškina ir reiškia poziciją viešai, kad Ukrainoje karą išprovokavo leftistai, Bidenas (buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas, – red. past.) ir pati Ukraina. Ir yra kiti žmonės, kurie dirbę ir valstybės darbą, ir ne vienas pareigas užėmę, kurie, manau, tikrai kitokį požiūrį turi ir kitokią atsakomybę. Manau, veiksmai parodys“.
Komentuodamas tai, kas vyksta pasaulyje jis sakė, kad kaip Saulius Skvernelis pasakytų savo nuomonę, bet kaip Seimo pirmininkas to daryti negali, todėl diplomatiškai pasakytų, kad tai „kelia didelį nerimą, nuostabą ir rodo visišką nesupratimą“.
Sausio 17 dieną Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus turi skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba apie 12 mlrd. eurų.
Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Tačiau kol kas neaišku, iš kokių lėšų tą ketinama padaryti.
