Prieš pradedant svarstyti šį klausimą, į Lietuvos parlamento narius kreipsis Vilniuje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).
„Šios sutarties ratifikavimas ir Vokietijos gynybos ministro Boris Pistorius vizitas Seime žymi mūsų unikalius dvišalius santykius bei tvirtus abipusius įsipareigojimus. Tai fundamentalus žingsnis, kuris liudija strateginę Lietuvos ir Vokietijos partnerystę“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tarpvalstybinę sutartį prieš kelias savaites Berlyne pasirašė abiejų šalių pareigūnai. Kad ji įsigaliotų, dokumentą dar turi ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos parlamentai. Kada jos imsis Bundestagas, kol kas neaišku.
Į Lietuvą vienos dienos vizitui atvykęs B. Pistorius Seime taip pat susitiks su parlamento vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen, L. Kasčiūnu, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Arvydu Pociumi, komiteto nariais Sauliumi Skverneliu ir Dovile Šakaliene.
Vėliau jis susitiks ir su premjere Ingrida Šimonyte.
Minėtu tarpvalstybiniu susitarimu Berlynui leidžiama Lietuvoje steigti vokiškas švietimo įstaigas, taip pat karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokestinės išimtys.
Lietuva taip pat įsipareigoja sudaryti sąlygas atvykstantiems kariams ir civiliams gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau esant reikalui Vokietijos karinės pajėgos galės „steigti sveikatos priežiūros, odontologijos ir veterinarijos įstaigas“.
Dokumente apibrėžiama brigados karių bei kito personalo atvykimo ir išvykimo tvarka, galimybė patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, galimybė steigti karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas.
Be kita ko, dvišalis susitarimas apima įdarbinimo, mokesčių ir jų išimčių, aplinkos apsaugos, muitinės procedūrų, teisėsaugos klausimus, įskaitant galimą sulaikymą ir kalinimą.
Pavyzdžiui, mokesčiai už ekonominę veiklą Lietuvoje ir būtų mokami Lietuvoje, jei tai nėra Vokietijos karinės pajėgos ar jos valstybinės institucijos, įmonės. Tuo metu mokesčiai, susiję su gyvenamąja vieta ir turtu Vokietijoje, būtų mokami Vokietijoje. Pavyzdžiui, mokestis už paveldimą turtą.
Vokietijos karinių pajėgų ir Vokietijos valstybinių įmonių įsigyjamiems materialiniams ištekliams, atsargoms, paslaugoms, įrangai ir kitam turtui, skirtiems Vokietijos karinių pajėgų poreikiams, taikomas atleidimas nuo pridėtinės vertės, akcizų ar panašių mokesčių.
Pagal susitarimą vokiečių brigados karių vaikai Lietuvoje mokysis pagal Vokietijos mokymo ir ugdymo programas vokiečių kalba. Infrastruktūrą mokykloms suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Jos bus atsakingos ir už galimų naujų ugdymo įstaigų vokiečiams statybas.
Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, nors pareigūnai nuogąstauja, kad ši data gali nusikelti.
