Norą priklausyti Draugystės su Arcacho (Kalnų Karabacho) respublika grupei parašais taip pat patvirtino konservatoriai Kęstutis Masiulis, Povilas Urbšys ir Vincė Vaidevutė Margevičienė, liberalas Algis Kašėta, socialdemokratė Alma Monkauskaitė, „darbietė“ Danguolė Mikutienė ir Mišrios parlamentarų grupės atstovė Rima Baškienė.
Pareiškime apie grupės kūrimą primenama, kad šiemet sukanka 25 metai, kai Arcacho (taip regioną nuo seno vadina armėnai) žmonės ėmė siekti teisės į apsisprendimą, o Lietuva visą laiką rėmė šį siekį bei pasisakė už taikų klausimo sprendimą.
 |
| Rima Baškienė |
„Lietuvos ir Arcacho žmonės kovoje už savo nepriklausomybę vadovavosi visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis, demokratinėmis vertybėmis ir bendrais idealais, kuriems išlieka ištikimi iki šių dienų“, – teigiama pareiškime.
Pagal jį, bendrosios Europos erdvės vizijoje „kiekvienas jos gyventojas turi teisę nevaržomai naudotis pagrindinėmis teisėmis ir fundamentinėmis laisvėmis“, o tarptautinėje praktikoje apsisprendimo teisės principas – vienintelis galimas tautų saugumo bei demokratinio vystymosi užtikrinimo garantas.
Draugų grupę politikai kuria „įvertindami dideles Arcacho laisvos ir demokratinės visuomenės pastangas rengti visų lygių teisėtus rinkimus ir formuoti atsakingą bei veiksmingą vyriausybę“, taip pat laikydami, kad svarbu įtraukti Arcachą į tarptautinę bendriją, siekiant išspręsti esamas problemas bei ilgalaikės taikos ir stabilumo regione įsigalėjimo.
Beje, D.Kuodytė kartu su būreliu Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narių prieš porą metų pasirašė deklaraciją „Dėl demokratinės valstybės Kalnų Karabacho Respublikos kūrimo“, kuria buvo raginama pripažinti šį regioną ir kuri esą buvo privaloma tik pasirašiusiems asmenims.
Apie Draugystės grupės kūrimą liberalė paskelbė antradienį Seime vykstančioje konferencijoje „Lietuva ir Armėnija – žvilgsnis į netolimą praeitį“, kuri skirta paminėti abiejų šalių demokratinių judėjimų sukūrimo 25-ąsias metines.
Dėkodamas parlamentarams už šį žingsnį Lietuvos armėnų sąjungos pirmininkas Araikas Tunianas patikino: „Jums gal tai nieko nereiškia, bet mums tai yra istorinis dalykas.“
Kruvini nesutarimai
Ilgus metus tarp Armėnijos ir Azerbaidžano tvyro įtampa dėl Kalnų Karabacho. „Azerbaidžanui tai yra ambicijų klausimas, o mums, armėnams, – gyvenimo ir mirties klausimas“, – renginyje teigė Armėnijos ambasadorius Ara Aivazianas.
Dar 1923 m. Azerbaidžane įkurtoje Kalnų Karabacho autonominėje srityje su sostine Chankendy (dabar – Stepanakertas) didžiumą gyventojų sudarė armėnai.
1988 m. pradžioje, kai srities taryba nusprendė prisijungti prie Armėnijos, o tam netrukus pritarė čia gyvenantys armėnai, kilo ginkluotas konfliktas. SSRS Aukščiausioji Taryba atsisakė regioną perduoti Armėnijai.
 |
| Kalnų Karabachas – nesantaika tarp Azerbaidžano ir Armėnijos gali bet kada vėl įžiebti karą. |
Po kelių mėnesių Kalnų Karabacho apskrities taryba vis tiek paskelbė pasitraukianti iš Azerbaidžano sudėties. 1991 m. buvo įkurta Kalnų Karabacho Respublika (vėliau pervadinta į Kalnų Karabacho Armėnijos Respubliką) ir paskelbta nepriklausomybė. Tų pačių metų pabaigoje Azerbaidžanas panaikino regiono autonomiją.
Netrukus surengtame referendume Kalnų Karabacho gyventojai pasisakė už nepriklausomos respublikos sukūrimą, o 1992 metų pradžioje buvo paskelbta nepriklausomybė nuo Azerbaidžano.
Užsitęsusi kruvina kovą su Armėnija pareikalavo 35 tūkst. žmonių gyvybių, mažiausiai milijonas tapo pabėgėliais.
1994 m. šalys pasirašė susitarimą nutraukti ugnį. Kalnų Karabachas pasiskelbė nepriklausoma respublika, bet jos nepripažino nė viena pasaulio valstybė, įskaitant Armėniją.
Prieš daugiau nei dešimtmetį Europos Taryba, priimdama Armėniją ir Azerbaidžaną, išreiškė viltį, kad konfliktas dėl Kalnų Karabacho bus išspręstas. Tačiau įvairūs abiejų valstybių bandymai ieškoti išeities taip ir nedavė teigiamo rezultato, nes kiekviena pusė turi savo planų ir viliasi gauti kuo didesnių dividendų.
