Tai yra maždaug 100 tūkst. eurų mažiau nei pernai per tokį pat laikotarpį.
Šiais metais per devynis mėnesius maksimaliai buvo galima panaudoti beveik 2,1 mln. eurų, tačiau visa suma niekada neišleidžiama.
Kaip ir praėjusiais metais, pinigai daugiausia skirti automobilių eksploatacijai ir nuomai, biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ataskaitų platinimui.
Aktyviai politikai pirko ir suvenyrus. Konservatorė Angelė Jakavonytė jiems išleido beveik pusę visų parlamentinei veiklai skirtų lėšų – apie 7 tūkst. eurų. Socialdemokratas Liudas Jonaitis, „valstiečiai“ Asta Kubilienė ir Juozas Varžgalys – po daugiau kaip 5 tūkst. eurų.
Už Seimo nario biuro ir įrangos nuomą brangiausiai – 5,8 tūkst. eurų – mokėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis. 5 tūkst. eurų tam išleido „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Šiemet daugiau Seimo narių nutarė atsiskaityti rinkėjams, parengdami ataskaitas. Už jas mokėta ir 300, ir 4,5 tūkst. eurų.
Konservatorius Matas Maldeikis 4 tūkst. eurų panaudojo parengti skaitmeninį turinį, susijusį su parlamentine veikla. Demokratas Vytautas Bakas už 2,5 tūkst. eurų kėlė kvalifikaciją.
Nė vieno euro iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų šiemet neišleido trys parlamentarai: premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska panaudojo 227 eurus, energetikos ministras Dainius Kreivys – 397, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė – 675, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – 554 eurus.
Tik 12 politikų išlaidos parlamentinei veiklai pasiekė maksimalią leidžiamą sumą – daugiau kaip 15 tūkst. eurų arba buvo netoli jos.
Tai – Algirdas Butkevičius, Jonas Jarutis, Vidmantas Kanopa, Antanas Matulas, Laima Nagienė, Jonas Pinskus, Mindaugas Puidokas, Edmundas Pupinis, Tomas Vytautas Raskevičius, Linas Slušnys, Kazys Starkevičius, Juozas Varžgalys.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Šių metų birželį ši suma siekė 1728 eurus.
Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.
Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.
Visuomenininkui Andriui Tapinui šių metų pradžioje iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.
Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Tuomet daryta prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.
Kilus rezonansui visuomenėje Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.
Pernai per visus metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 2 mln. eurų.