STT bylas pradeda su trenksmu, tačiau tyrimai neretai baigiasi pareigūnų pralaimėjimu: 2012 metais teismai, gavę iš STT bylas, išteisino dar daugiau kaltinamųjų nei anksčiau.
Oficialiai skelbiamoje STT veiklos ataskaitoje nurodoma, kad pirmąjį praėjusių metų pusmetį buvo atliekamas 191 ikiteisminis tyrimas, 36 tyrimai nutraukti, 25 baigti, nuteisti 46 asmenys. 2011-aisiais buvo atliekami 255 tyrimai, 45 baigti, 62 nutraukti, nuteistas 71 asmuo, panašūs skaičiai figūruoja ir 2010-ųjų ataskaitoje.
Jeigu jie žmogų palietė, privalo būti įsitikinę jo kalte. Nekalti į šią mėsmalę neturėtų būti kišami, - sakė J.Gaudutis.
Stebėtojai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad STT iš įtariamųjų sulaikymo daro parodomąjį spektaklį, prašo teismo leisti suimti ir laikyti areštinėje įtariamuosius nepasvėrusi, reikia to ar nereikia, o galiausiai žmonės ne tik tyliai paleidžiami, bet ir sugrįžta dirbti į valstybės tarnybą.
„1997-aisiais įkurta STT vis dar nėra įsitvirtinusi ten, kur gali vykti stambūs korupciniai susitarimai, kad galėtų visa tai kontroliuoti. Todėl ji tai kompensuoja antrankių uždėjimu ir žmonių vedžiojimu gatvėmis“, – „15min“teigė buvęs pirmasis STT vadovas Juozas Gaudutis.
Daukanto aikštės klaidos
Advokato praktika besiverčiantis J.Gaudutis įsitikinęs, kad dėl skandalingų istorijų visuomenė klaidingai kaltina tik STT pareigūnus.
Anot jo, surinkę informaciją apie nusikaltimą STT pareigūnai ją perduoda prokurorams, ir tik šie sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip jis bus vykdomas, ką reikia sulaikyti: „Prieš tai prokuroras turi įvertinti turimus įrodymus ir tyrimo perspektyvą. Už žmonių sulaikymą ir kardomosios priemonės skyrimą atsakingas tik prokuroras, o ne STT. Tačiau visuomenė to nežino ir kaltina tarnybą.“
J.Gaudutis tvirtina, kad visų bėdų šaltinis – Generalinė prokuratūra, o tiksliau – nuo 2010 metų prezidentės Dalios Grybauskaitės valia šiai institucijai vadovauti pradėjęs Darius Valys.
Pasak pašnekovo, generalinis prokuroras pradėjo tokią praktiką, kuomet už grotų siekiama sukišti kuo daugiau žmonių, o kalti jie ar ne, tepasako teismas: „Taip galima paslėpti visą ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neraštingumą. Generalinė prokuratūra su savo vadovu turi daug problemų, tad šiandien mes jau renkame S.Daukanto aikštės klaidų vaisius.“
Pašnekovas sutiko, kad STT įvaizdžiui subliūškę įtarimai labai kenkia. J.Gaudutis pabrėžė, kad pareigūnai turi labai atidžiai įvertinti, ar asmuo kuo nors nusikalto: „Jeigu jie žmogų palietė, privalo būti įsitikinę jo kalte. Nekalti į šią mėsmalę neturėtų būti kišami.“
Apie STT įkūrimą politikai ėmė svarstyti 1996-aisiais, kai visi pamatė, kuo baigėsi privatizacija. Tuomet buvo nuspręsta, kad trūksta pajėgų tirti bylas, turinčias didelę reikšmę valstybei. Buvo atrinkti ir į JAV išsiųsti užsienio kalbų mokantys studentai, jie mokėsi iš FTB darbuotojų, nes STT buvo formuojama pagal šios institucijos modelį.
Tačiau J.Gaudutis pripažįsta, kad STT dabar nėra tokia, kokia ji buvo planuojama nuo pat pradžių: „Turiu galimybę viską stebėti iš kitos barikadų pusės, susiduriu su tomis bylomis teismuose. Pritariu, kad tiriamos menkesnės bylos, jos pradedamos ne po sistemingo darbo, o ką nors atsitiktinai nuklausius. STT buvo įkurta aiškintis rimtiems, valstybės pamatus griaunantiems kyšininkavimo atvejams. Ji nebuvo įkurta tam, kad gaudytų turgaus direktorių, kuris paėmė pinigus už leidimą pardavinėti kiaušinius. Tačiau dabar mes turime kojinių ir pirštinių bylas.“
Nėra ko piktintis
1999–2004 metais STT vadovavęs Valentinas Junokas neskuba pliekti tarnybos. „Jeigu institucija pradedama pulti, tai reiškia, kad ji įstatymus pradėjo taikyti visiems vienodai be jokių išimčių“, – „15min“ sakė V.Junokas.
V.Junokas, kaip ir dauguma STT pareigūnų, aiškina, jog jei uogienes vogęs bedarbis vedžiojamas su antrankiais, tai ir visi kiti turi būti lygiai taip pat tampomi: „Prieš įstatymą lygūs visi. Norint sumažinti korupciją, turi būti paliečiamas pats aukščiausias lygmuo, kad visuomenė matytų, jog nebaudžiamų nėra, ir nedrįstų taip elgtis.“
V.Junokas tvirtina, kad visuomenė neturėtų piktintis, jog įtariamiesiems uždedami antrankiai, juos sulaiko kaukėti pareigūnai, nes tokios esančios sulaikymo taisyklės, kurių pažeisti teisėsaugininkai negali.
Mykolo Romerio universitete dėstantis buvęs STT vadovas, pareigas buvęs priverstas palikti po skambiai pradėto, bet vėliau žlugusio partijų juodųjų buhalterijų tyrimo, įsitikinęs, kad tarnyba per menkai finansuojama, jog išsiaiškintų stambius korupcijos atvejus.
2004–2007 metais tarnybai vadovavęs generalinio komisaro vyriausiasis patarėjas Povilas Malakauskas „15min“ sakė turintis savo nuomonę apie tai, kas vyksta STT, tačiau jos išsakyti nepanoro.
Politinė korupcija, ir viskas, kas su tuo susiję – verslas, žiniasklaida, yra neanalizuojama. Stebėti situaciją ir analizuoti STT neturi išteklių, be to, toks stebėjimas nėra niekam pavestas, visi to kratosi, - teigė A.Paulauskas.
Trūksta pinigų
Šią savaitę STT parlamentinę kontrolę vykdančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai susitikime iš tarnybos vadovų išgirdo, kad institucija neturi resursų imtis itin stambių kyšininkavimo atvejų.
„Politinė korupcija, ir viskas, kas su tuo susiję – verslas, žiniasklaida, yra neanalizuojama. Stebėti situaciją ir analizuoti STT neturi išteklių, be to, toks stebėjimas nėra niekam pavestas, visi to kratosi“, – „15min“ sakė komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
A.Paulauskas atkreipė dėmesį, jog su tokiu finansavimu, koks yra dabar, tarnybos veiklos rezultatai yra geri: „Norint rimtų rezultatų, reikia didinti finansavimą.Tarnybos atstovai mums sakė, jog į STT darbuotojai nebesiveržia, tad tenka priimti studentus.“
Anot NSGK pirmininko, paklausti apie veiklos metodus, STT atstovai gynėsi, kad sulaikant asmenį vadovaujamasi taisyklėmis: „Mes paprašėme pasverti, ar visada reikia kaukių ir antrankių. Iš žmonių sąmonės sunku ištrinti su antrankiais vedamo suimtojo vaizdą, net jeigu teismas vėliau jį išteisina.“
