„Su švente, mieli draugai“, „Su pergalės diena!“, – taip prieš paradą prie Katedros bokšto varpinės surengtame mitinge kalbas pradėjo kone visi kalbėtojai. Minia šias frazes sutikdavo palankiais šūksniais, į viršų keldami raudonas gėles, Rusijos, Lietuvos, JAV, Didžiosios Britanijos vėliavos ir lietuviškos vėliavos spalvų balionus. Veteranų minioje buvo vos keletas, daugiausiai susirinko rusų tautybės jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių.
Tuo tarpu kitoje bokšto pusėje sustoję jaunieji patriotai laikė plakatus, primenančius tūkstančius ir milijonus tremties, Holodomoro, Katynės žūdynių aukų. Vienas jaunuolis nusidažė veidą pusiau kruvinai, o šalia jo stovintis laikė užrašą: „Mane nužudė raudonoji armija“. Jie demonstravo, kad 1945-ųjų gegužės 9-oji, kuri Rusijoje švenčiama kaip Antrojo pasaulinio karo pabaiga, Lietuvai reiškė ne pergalę, penkis dešimtmečius sovietų okupacijos.
Dėl paradų žada vertis Vilniaus merą
„Manau, kad šito leidimo išdavimas yra išdavystė. Tie žmonės, kurių valdžia atėmė Katedrą iš tikinčiųjų, dabar prie jos mitinguoja. Ir prie Sąjūdžio būstinės. Blogiausiame sapne negalėjau įsivaizduoti. Rytoj Vilniaus Tėvynės sąjungos Lazdynų skyrius pradeda Vilniaus mero (Vilniaus Navicko – aut. pats.) vertimo procedūrą ir manau, kad mums pavyks kartu su kitais Vilniaus skyriais nuversti merą. Vakar išdavė leidimą gėjams, kurie okupavo dalį teritorijos, šiandien čia okupuota teritorija“, – piktinosi į parado minėjimą atėjęs parlamentaras, Tėvynės Sąjungos narys Kazimieras Uoka, šeštadienį per gėjų eitynes Vilniuje įsivėlęs į konfliktą su policija.
Tuo tarpu Vilniaus miesto tarybos narė, viena Lietuvos rusų sąjungos lyderių Larisa Dmitrijeva aiškino, jog Gegužės 9-osios paradu nesiekta priminti okupacijos, o tik Antrojo pasaulinio karo aukas ir veteranus. Esą lietuviai turėtų suprasti ir gerbti šį, daugiausia rusų tautybės, Lietuvos gyventojų norą.
Tie žmonės, kurių valdžia atėmė Katedrą iš tikinčiųjų, dabar prie jos mitinguoja. Ir prie Sąjūdžio būstinės.„Aš manau, kad apskritai Lietuvoje ta pagarba mirusiems yra krikščioniška nuostata. Mes, gyvendami tarp lietuvių, priimam ir jūsų nuoskaudas, jūsų požiūrį, mes gi negyvename uždarame rate. Mes gerbiam ir tuos, kurie nukentėjo, kurie į Sibirą buvo išvežti, niekas neneigia tų dalykų, čia yra tokia skaudi istorija. Bet mes, kurie dabar gyvenam, dėl to nekalti, mes prie to neprisidėjom. Kodėl mes turim negerbti ar nešvęsti to, kas mus svarbu? Nuo to ir prasideda supratimas, kurio taip mažai yra Lietuvoje“, – dėstė L.Dmitrejeva.
Mitingo dalyviams buvo dalijamos ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos, JAV, Didžiosios Britanijos vėliavėlės – esą visų sąjungininkų, kurie kovojo prieš fašizmą. L.Dmitrejeva aiškino, jog Antrojo pasaulinio karo pabaiga – tarptautinė šventė ir kiekviena šalis pasirenka, kada ją švęsti: ar Gegužės 8-ąją, kaip Vakarų Europa, ar 9-ąją – kaip Rusija, Baltarusija ir kai kurios kitos jos kaimynės. Politikė tikino, jog jei Lietuvoje būtų apsispręsta minėti būtent 8-ąją, „mes, kaip visi piliečiai, švęsime tą dieną.“
„Jūs žiūrite į mus, lyg mes būtume kokie iškrypę ar atskirti. Mes per 20 metų pasirašėme ir dėl Nepriklausomybės, ir dėl stojimo į Europos sąjungą, ir t.t. Kodėl visi žiūri taip su klaustuku?
Lietuva irgi buvo išvaduota nuo fašizmo,“ – aiškino Vilniaus miesto tarybos narė.
Atėjo sausio 16-osios riaušininkai?
„Šita šventė labai svarbi todėl, kad prieš 65 metus baigėsi pats didžiausias pasaulyje Antrasis pasaulinis karas“, – pusiau lietuviškai pusiau rusiškai, aplink skambant rusiškoms dainoms aiškino vienas iš minėjimo dalyvių Kimas Petrovas. Jis tvirtino, jog 1945-ųjų metų gegužės 9-oji ir Lietuvos okupacija – du skirtingi įvykiai ir argumentavo, esą sekmadienį ir Maksvoje rengiamame parade dalyvauja ne tik Rusijos, bet ir Vakarų šalių – JAV, Prancūzijos, netgi Vokietijos ir kitų pasaulio šalių atstovai. K.Petrovas taip pat apgailestavo, kad į minėjimą Vilniuje galėjo susirinkti ir daugiau žmonių, tačiau šis renginys sutapo su švente Maskvoje, todėl nemaža dalis pasirinko jo transliaciją per televiziją.
Tuo tarpu K.Uoka tvirtino, jog šis renginys nėra toks nekaltas. „Aš čia matau labai daug jaunimo. Tai yra Vilniaus miesto našistų (Rusijos jaunimo organizacijos „Naši“ - aut. past.) organizacija. Akivaizdžiai tie, kurie organizavo sausio 16-os riaušės,“ – kalbėjo parlamentaras. Jis sakė, jog su bendražygiais pasistengė visus juos nufotografuoti, bus aiškinamasi, kur jie gyvena: „Bandysime kalbėtis, kodėl jie čia, svetimoje valstybėje bando realizuoti kitos valstybės interesus“.
Po kalbų prie Katedros varpinės bokšto, skambant orkestrui, apie du tris šimtus žmonių dalyvavo eisenoje iki Mindaugo tilto. Iš abiejų pusių prieš juos protestavo Lietuvos patriotai, tačiau didesnių incidentų nekilo. Po to dalis eisenos dalyvių patraukė į minėjimą Antakalnio kapinėse.
Panašią eiseną Lietuvos rusų sąjunga norėjo surengti ir Klaipėdoje, bet uostamiestyje leidimas nebuvo gautas. L.Dmitrejeva tvirtino, jog Gegužės 9-oji kitais renginiais švenčiama Klaipėdoje, taip pat Visagine, kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose.
