Kažkada V.Mačiulis buvo vienas iš tų, kurie sugalvojo Vilniuje rengti universiteto Fizikų dienas ir sukūrė garsųjį Diną Zaurą. Vėliau jo skatinami studentai fizikai kūrė idėją po idėjos, tarkim, pagamino rekordinio dydžio šachmatus – 32 medines figūras nuo 2 iki 4 metrų aukščio, jais surengė turnyrą, o tada sudegino ant laužo. Kodėl? Nes kasmet FIDI turi būti nauja, su naujomis, beprotiškomis idėjomis.
Svarbiausia – sugeneruoti gerą idėją
„Kasmet padiskutuojame su studentais apie tai, kas svarbiausia gyvenime. Tai – sugeneruoti gerą idėją ir – svarbiausia – ją įgyvendinti, kokia beprotiška ji bebūtų. Suprasti, kad nėra neįmanomų dalykų, kad jei dalykas neįmanomas, tai tik reikės daugiau energijos ir laiko jį įgyvendinti“, – rankose laikydamas garbingiausią Vilniaus miesto apdovanojimą – Šv. Kristoforo statulėlę – kalbėjo V.Mačiulis.
Apie tas idėjas 15min.lt ir paklausė V.Mačiulio – ar Vilniaus miestui netrūksta gerų idėjų, kurios išjudintų visus aplinkui? Laureatas susimąsto ir atsidūsta: „Reikėtų pagalvoti, nesusimąsčiau apie tai“.
Bet mąsto neilgai ir netrukus pradeda dėlioti, kokį Vilnių jis norėtų matyti: „Derybų, mokslinių, kultūrinių kontaktų centras. Dievas davė Vilniui būti tokiu centru. Aš manau, kad šita kryptimi reikia plėtoti idėjas. Tuomet atsirastų atsakymai, ar reikia Vilniui Kongresų rūmų, ar tik vieni jie turėtų būti. Ar turi būti koncertų salių. Jeigu bus – labai gerai, tam, kad atsirastų turistų, reikia sukurti bazę. Reikia, kad tiek politikai, tiek žmonės dirbtų. Žmonės nori komunikuoti. Vilniui Dievas davė būti kultūrų derybininku ir iš to mes galėtume gyventi.“
Parodų centras
Vilniui Dievas davė būti kultūrų derybininku ir iš to mes galėtume gyventi, – įsitikinęs Vitas Mačiulis.
V.Mačiulis prisiminė savo pirmąją išvyką į tarptautinę parodą Miunchene, palikusią didžiulį įspūdį, nes iki tol net supratimas apie parodas buvo paprastas – kažkas kažką demonstruoja ir tiek.
„O ten viskas pasirodė kitaip – dizaineriai dirba, transportininkai dirba, apšvietėjai dirba. Kiek ten visko dirba. Kiek restoranų įrengiama. Juk tiems žmonėms reikia ne tik valgyti visą dieną, bet ir vakare turėti kur susirinkti, galbūt ir išgerti, čia mezgami kontaktai. Viskas apie tą parodą išsiplečia į didžiulį burbulą. Taip aš galvojau apie Šiaurės miestelį, kad jis galėjo tapti „Vilnius International Business Centre“, – kiek apgailestaudamas dėl nepavykusio sumanymo sakė buvęs vicemeras.
Jeigu Vilnius taptų tokių susitikimų vieta, sulauktų gausybės svečių, šalia plėtotųsi ir informacinės technologijos, nes konferencijos gali vykti ne tik visiems suvažiavus į vieną vietą, bet ir virtualiai.
„Kažkas turi užsivesti. Aš tikrai galvojau, kad Artūras Zuokas ant tos idėjos, jog Vilnius turi tapti moderniausiu miestu, užsives. Bet, matyt, aplinka jį taip užspaudė, kad proveržis neįvyko“, – kalbėjo V.Mačiulis.
„Reikia daugiau bepročių fizikų“
Paklaustas, kas gi turėtų įkvėpti Vilnių permainoms, V.Mačiulis įvardijo vienintelį dalyką – tokius dalykus padaro tik asmenybės.
„Reikia daugiau sukaupti vienoje vietoje bepročių fizikų, kurie gamina Fizikų dienoms milžiniškus šachmatus, kurie padarė FIDI raides. Kai tokie ims valdyti miestą, tuomet turėsime rezultatą. Jie nėra burbulistai – jie ne tik kalba, bet sugalvoja ir padaro. Kai susidarys tokių žmonių kritinė masė... Vienas žmogus negali to padaryti, o kai susidaro kritinė masė tokių, švelniai tariant, pasimaišiusių ir galinčių padaryti, tada ir yra rezultatas. Juk taip miestai ir iškyla, taip buvo ir senovėje. Kodėl vienoje, kitoje ar trečioje vietoje iškilo miestas? Todėl, kad atsirado asmenybė“, – aiškino V.Mačiulis ir priminė Gediminą bei jo žodį: „Čia turi būti miestas“.
Reikia daugiau sukaupti vienoje vietoje bepročių fizikų, kurie gamina Fizikų dienoms milžiniškus šachmatus, kurie padarė FIDI raides. Kai tokie ims valdyti miestą, tuomet turėsime rezultatą. Jie nėra burbulistai – jie ne tik kalba, bet sugalvoja ir padaro, – kalbėjo V.Mačiulis.
Vis dėlto vien kritikuoti sostinę V.Mačiulis nelinkęs – jo teigimu, miestas vystosi neblogai, bet šiek tiek trūksta dinamiškumo ir proveržio.
„Reikėtų idėjos, tarkim, penkeriems metams, kaip kad „Baltic Vision Group“ yra pasiūlę, kad 2032 metų olimpinės žaidynės vyktų Baltijos šalyse. Tam reikėtų kokius 16 metų intensyviai kasdien dirbti, kad kažkas pavyktų. Tai būtų visą Lietuvą vežanti idėja.
O Vilniui... Visą laiką galvoju, kad galima kažką padaryti. Visą laiką svarstome apie Geležinį Vilką, tai gal ant Gedimino kalno pastatytume Geležinį Vilką, kuris saulei leidžiantis išlįstų, būtų apšviestas ir užstaugtų, kad gandas apie Vilnių pasklistų toli toli. Miestas turėtų ceremoniją – turistai žinotų, kaip kad kituose miestuose yra laikrodžiai ir pan.“, – vieną sumanymų dėstė V.Mačiulis.
Pats į politiką sugrįžti V.Mačiulis neplanuoja. Esą tam reikia laiko ir pinigų. „Bet pakurstysiu jaunimą, jaunimas padarys, pamatysite, ką gali tie fizikai“, – juokavo buvęs Vilniaus vicemeras.
